Tiek parlamentarai, tiek savivaldybių atstovai vis dar laužo galvas, kaip reikėtų keisti dabartinį Vietos savivaldos įstatymą, kad jo nuostatos atitiktų Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą. Pagal jį savivaldybių valdybų sudarymo tvarka bei mero galios prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Tuo tarpu Lietuvos Savivaldybių asociacija bando ginti savo teises ir siūlo palikti dabar esančią padėtį.
Kebliausia šioje problemoje yra tai, jog iki šiol dar nėra jokių KT reikalavimus atitinkančių savivaldos įstatymo pataisų. Taigi, šiuo metu merų pasirašyti kai kurie protokolai ar sutartys gali būti laikomi neteisėtais.
Savivaldybės neriasi kilpą
KT sprendimas dėl atstovaujamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimo savivaldybių tarybose buvo svarstomas užvakar neeiliniame Seimo posėdyje. Tuomet jokio konkretaus sprendimo priimta nebuvo, ir parlamentarai įsitraukė į karštą dialogą.
Pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo liberalo Raimundo Šukio, Lietuvos Savivaldybių asociacija (LSA), siūlydama keisti pačią Konstituciją, o ne įstatymą, "pati sau neriasi kilpą, o Seimo prašo iš po kojų išmušti kėdutę".
Šis LSA pasiūlymas kai kurių parlamentarų buvo apibūdintas kaip "revoliucija šiandieninėje savivaldos sistemoje".
R. Šukys įspėjo, jog nepakeitus įstatymo taip, kaip nurodė KT, merų priimami sprendimai galės būti nuginčijami teismuose kaip neteisėti. Tuo tarpu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komisijos pirmininkas Petras Papovas teigė, jog iš dalies, galima pritarti LSA dėl siūlymų keisti Konstituciją. Tokiu būdu Europos vietos savivaldos chartija leistų savivaldybių taryboms ir nesudaryti atskirų vykdomųjų institucijų. Tačiau tokiu atveju sumažėtų priimamų sprendimų skaidrumas ir galėtų padidėti korupcija.
Tuo tarpu ne vienas Seimo narys pritarė LSA pozicijai, jog reikėtų taisyti ne įstatymą, o Konstituciją, įteisinant dabartinį vietos savivaldos modelį. Pagal jį savivaldybės valdyba ir meras yra priskirti vykdomosioms institucijoms, tačiau meras yra renkamas iš tarybos narių. Iš tarybos narių taip pat sudaroma ir valdyba, kuriai priklauso meras ir vicemerai.
Nusprendė keisti įstatymą
Nors ketvirtadienį vykusioje Seimo sesijoje ir nerasta kompromisų, vakar "Vakarų ekspresui" pasidomėjus apie įvykių eigą paaiškėjo, jog parlamentarai vis dėlto priėjo kai kurių išvadų.
Spręsdamas susidariusią problemą sudarytos darbo grupės pirmininkas P. Papovas pasiūlė keletą variantų. "Keičiant Vietos savivaldos įstatymą, reikėtų mero funkcijas (atstovaujamosios valdžios) palikti tarybai ir merui, vykdomosios valdžios funkcijas perduoti vykdomajai institucijai, administracijai ar kitoms biudžetinėms įstaigoms, kurios yra savivaldoje",- "Vakarų ekspresui" teigė P. Papovas.
Tuo tarpu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius pažymėjo, kad minėti pasiūlymai radikaliai mažina merų įgaliojimus ir pasiūlė iš įstatymo tiesiog išbraukti eilutę, jog meras yra vykdomoji valdžia.
Paprašytas pakomentuoti konfliktinę situaciją socialliberalas Alvydas Ramanauskas "Vakarų ekspresui" teigė, jog yra tik vienas - teisinis sprendimo būdas. "KT nutarimas - neginčijamas. Jau yra praktiškai nuspręsta, jog reikia keisti įstatymą, tačiau vadovaujantis KT nutartimi. Juk Konstitucijos keitimas - labai griežtai reglamentuotas. Tai paprastai užtrunka apie 9 mėnesius",- pasakojo parlamentaras.
Turės atsisakyti mandatų
A. Ramanauskas paminėjo ir tai, jog kai kurie konservatorių frakcijos atstovai siūlė imitacinį teisinį sprendimą. "Buvo bandyta KT nutarimą išdėstyti teisinių plonybių apgavyste, mero funkcijas perkėlus į tarybos dalį. Juk ne pats pavadinimas suteikia teises, o funkcijos tam tikruose straipsniuose",- aiškino socialliberalas.
KT sprendimas oficialiai bus skelbiamas vasario pabaigoje. Iki tol sudarytai darbo grupei vis dėlto reikės pakeisti net apie 80 įstatymų. Pasak R. Šukio, parengti pataisas iki minėtos datos - visai realu.
KT taip pat konstatavo, jog Seimo nariai negali vienu metu būti ir savivaldybių tarybų nariais, todėl į naujas savivaldybes išrinkti parlamentarai turės apsispręsti, kokį mandatą pasirinkti. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, gruodžio 22 dieną vykusiose savivaldybių tarybų rinkimuose į tarybas buvo išrinkti 64 parlamentarai. Seimo nariams, atsisakiusiems mandatų savivaldybių tarybose, pakartotinų rinkimų nereikės rengti, nes jų vietas užims kitas laimėjusio kandidato sąrašo narys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą