Pasieniečiai išstūmė žvejį

Klaipėdos apskrities viršininko administracijai teko susirūpinti Karklėje esančiu sklypu, dėl kurio ilgą laiką ginčijosi žvejys Pavelas Žąsytis ir pasieniečiai, o pastaruoju metu jis esą virto šiukšlynu.

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos
rinktinės (PAR) vado pavaduotojo pulkininko Rimanto Timinskio, šis sklypas pagal panaudos sutartį nuo seno priklausąs PAR. Kol pasieniečiams jo nereikėjo, jame buvo leista laikinai įsikurti P. Žąsyčio žvejų bendruomenei, o jame esančiame pastate laikyti žvejybos priemones. Ilgainiui jis tapo ir žemės, ir pastato šeimininku. Kai pasieniečiams to sklypo prireikė, nuo 2002 metų prasidėjo bylinėjimasis dėl žemės, o nuo 2004-ųjų - ir dėl pastato. Teismai baigėsi tik šiemet vasario 24 d. Juos P. Žąsytis pralaimėjo, tad pasieniečiai sklype ruošiasi statyti radiolokacinio stebėjimo stotį.

Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus teigimu, vertinant istoriškai, toje vietoje pasieniečių nebuvo. Tačiau tai esąs valstybės reikalas. O ji nusprendė, kad čia būtina atlikti sienos apsaugos funkcijas.

"Dėl stiebo statybos mes neprieštarausime, neturime teisinių svertų prieštarauti. Jeigu būtų statomas radiolokacinio stebėjimo sistemos bokštas - kitas dalykas, o dabar bus tik bokštelis. Po penkerių metų galbūt situacija pasikeis, viskas bus stebima iš palydovų, ir nebereikės tų bokštelių", - sakė D. Nicius.

Pasak jo, Karklėje apsiritai egzistuoja problema, kad čia nėra teritorijų visuomenės poreikiams tenkinti. Buvo šiek tiek laisvos valstybinės žemės, tad parkas detaliuoju planu pradėjo formuoti žemės sklypą, kuriame būtų įrengta 30 automobilių stovėjimo aikštelė. Prie miško ir dabar yra tokia aikštelė, tik ji nesutvarkyta ir neįrengta. Parko administracija iš Europos Sąjungos PHARE programos buvo gavusi pinigų, tad suformavo sklypą ir vieną tokią aikštelę prie Olandų kepurės. Šio sklypo savininkė - savivaldybė. Dabar turi būti rengiamas techninis projektas ir arba ji pati turi įrengti aikštelę, arba šiam tikslui išnuomoti sklypą. Pasak D. Niciaus, dabar aikštelės prie Olandų kepurės yra neteisėtos.

"Nematome vaizdo į jūrą"

Rimantas TIMINSKIS, pulkininkas, Pakrančių apsaugos rinktinės vado pavaduotojas

Džiaugiamės, kad mums vis dėlto pavyko pasiimti savo turtą: žemę ir mūrinį buvusi techninį stebėjimo postą. Jis mums buvo reikalingas anksčiau ir reikalingas dabar. Pagal radiolokacinio stebėjimo sistemų projektą buvo numatyta ir šiame sklype statyti bokštą, bet ne radiolokacinį, o stiebą su vaizdo kameromis. Teismai mums šiek tiek sutrukdė tai padaryti. Todėl iki šiol mes nematome vaizdo į jūrą Olandų kepurės zonoje. Dabar planuojame statyti tą stiebą, kad galėtume fiksuoti žvejų išplaukimą ir pažeidėjus. Pagal Vyriausybės nutarimą ten turėtų atsirasti ir gelbėjimo postas. Mes turime ir priemonių, esame įsigiję katerių. Rengsime jiems laikyti skirtų patalpų projektą. Tą pastatą nugriausime, jis avarinės būklės.

P. Žąsytis gyvena tame pastate ir mūsų neįsileidžia. Ten yra užtverta tvora, bėgioja palaidi šunys. Dabar dirba antstoliai su policija, turėtų jį iškraustyti. Tada mes siųsime savo žmones, tvarkysime aplinką, kad žmonės eidami į pajūrį matytų, jog šitą sklypą prižiūri pasieniečiai.

"Atsiras tikrasis šeimininkas"

Pavelas ŽĄSYTIS, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Klaipėdos filialo direktorius

Kreipsiuosi į kasacinį teismą, noriu išsiaiškinti, kur dingo mano žemė. 1993 m. aš ten išpirkau žemę, 1995 m. buvo jau pinigai sumokėti. O jie 30 arų pasigrobė. Jie - valstybės pareigūnai, vargšai, nemato Rusijos sienos, o mes esame šiukšlės, nereikalingi piliečiai, traiškomos blusos. Teisinės valstybės neturėjome ir neturėsime. Teisme įrodai, kad dokumentai suklastoti, parašai padirbti, o tau sako: "Tu neteisus". Aš nesuprantu, kas čia darosi. Čia toks absurdų kraštas, kad norisi bėgti. Vilčių kasaciniame teisme laimėti neturiu. Nežinau, ką darysiu su ta išpirkta žeme, o tą pastatą tegu jie pasiima. Kokia ten avarinė būklė, ten auksinis pastatas.

Pamatysit, praeis keleri metai ir atsiras tikrasis šeimininkas. Nenoriu jo pavardės įvardinti. Paminėsit mano žodį. Bus vienas veikėjas, kuris yra visą pamarį užsiėmęs. Laikas sudėlios viską į vietą.

Pasieniečiai kalba niekus, aš ten nebegyvenu jau kokie dveji metai. Ten darbuojasi vyrai, nėra nei jokių šunų, nei šiukšlių, tik keli tinklai, sudėtos dėžės ir kelios apverstos valtys, ką jie ten meluoja. Tegu pasižiūri į savo teritorijas. Tegu nemeluoja, man jau nusibodo visą laiką būti drabstomam purvais.

Dalia BIKAUSKAITĖ