Paukščiai grįžta namo

Kovo 10-ąją Lietuvoje nuo seno švenčiamas sparnuočių sugrįžimas. Ši diena vadinama Keturiasdešimties paukščių diena - maždaug tiek jų rūšių, palikę namus, išskrenda žiemoti į svetimus kraštus. Pirmieji namo grįžta vieversiai, pempės, gervės, pilkosios žąsys. Šiemet jie parskrido gerokai anksčiau nei įprastai. Pasak Ventės rago ornitologinės stoties vadovo Vytauto Jusio, gerokai anksčiau sugrįžo ir baltieji gandrai.

Ar jau atėjo pavasaris į Ventės ragą? - teiraujamės jau 33 metus tarp paukščių gyvenančio Vytauto Jusio.

Tai kad jau visur jis atėjo! - juokiasi. - Jau net baltieji gandrai parskrido! Paprastai parskrenda tik kovo pabaigoje. Pirmieji pastebėti kovo 8-ąją, o dabar jau net dešimtyje Lietuvos vietų pasirodė.

[CITATA]

Pavasaris ir mūsų ornitologijos stotyje: per Kovo 11-osios šventes gausybės lankytojų sulaukėme - daugiau nei tūkstančio. Automobilių aikštelėje nė vienos vietos nebuvo likę. Nors muziejus neveikia, stotis dabar rekonstruojama, žmonės vis tiek plūsta pasidairyti. Kas įspūdingo? Įspūdingai ledo lytys atrodė, tiesa, dabar jas jau vanduo išnešė, liko tik ties molu.

PARSKRIDO. Pirmieji baltieji gandrai šiemet parskrido kovo 8-ąją, o dabar stebimi jau net dešimtyje Lietuvos vietų. Jie žiemoja Pietų Afrikoje ir per metus ten ir atgal sukaria daugiau nei 20 tūkst. km. 10-1.

Kokie paukščiai jau grįžo namo?

O, daugybė jų grįžo! Pirmieji, kaip visuomet, parskubėjo vieversiai - jų sulaukėme dar vasario 17 d.

O kurie šią žiemą nė nebuvo išskridę?

Apie 130 rūšių žiemojo Lietuvoje. Tai tikrai neįprasta. Pastebėjome, jog čia peržiemojo ir dvi naujos rūšys: paprastoji berniklė - ji pastebėta Drevernoje ir Nidoje, ir krantinis tilvikas - Kaune, Nemuno pakrantėje. Šiaip jau juos džiaugiamės ir spalį pamatę...

Kokius paukščius pasitinkate šiomis dienomis?

Kovo antroje pusėje laukiame vandens paukščių. O šiomis dienomis kasdien apie 90 paukščių pagauname.

Pranašaujamos pūgos nebijote?

Taip, girdėjome prognozes, jos pakoregavo mūsų planus, todėl naudojame voratinklines gaudykles - jas patogu greitai išskleisti ir suskleisti.

Daugybę paukščių sužieduojate kasmet. Kas jūsų talkininkai šiame darbe?

Per metus sužieduojame apie 70-80 tūkstančių paukščių, pagauname apie 100 rūšių. Esame trys darbuotojai, o padeda savanoriai - dažniausiai studentai, atvyksta ir iš užsienio. Čia labai geros sąlygos pažinti paukščius.

O kiek sparnuočių rūšių galima pažinti Lietuvoje?

Registruotų Lietuvoje dabar yra 383 rūšys.

Naujos užklysta?

Šiemet dar nepastebėjome, bet pernai spalį užfiksavome net tris naujas rūšis: palšąją medšarkę, blyškųjį čiurlį - Kopgalyje, bei Rišaro kalviuką - šalia Juodkrantės.

Ar Lietuvoje yra nykstančių paukščių?

Deja, taip. Labiausiai nyksta kregždės.

Kodėl?

Todėl, kad nebeturi kur sukti lizdų ir perėti vaikų. Žmonės nebepalieka atvirų pastatų. Kregždės lizdus suka ūkiniuose trobesiuose, tvartuose, daržinėse, garažuose - tvirtina juos prie sijų.

Kuo Lietuva įdomi pasauliui, jei kalbėsime apie paukščius?

Visa Lietuvos gamta įdomi! Žinote, kai Lietuvos televizijos rodo laidas apie dramblius ir krokodilus, visada su apmaudu pagalvoju: kodėl mes neparodome to, kas yra šalia, juk net nežinome, ką turime. Patikėkit - tai ne mažiau įdomu už dramblius!

Pavyzdžiui? Apie ką pats kurtumėte filmą?

Kad ir apie žvirblio gyvenimą. Kaip jis peri, kaip vaikus augina. Žmonės žiūrėtų išsižioję. Yra tiek gabaus jaunimo, kuris galėtų tokius filmukus kurti...

Kiek metų gyvenate tarp paukščių?

Kiek save atsimenu, - juokiasi. - Nuo mažumės. Paukščiais stipriai susidomėjau septintoje klasėje - mokiausi Molėtų vidurinėje, o aštuntoje jau žiedavau. Ventės rage darbuojuosi jau 33 metus - nuo 1981-ųjų.

Kaip ornitologijos stotis žada atrodyti po rekonstrukcijos ir kada ji bus baigta?

Darbai planuojami baigti iki 2015 metų. Duris turėtų atverti modernus lankytojų centras, kompiuterizuotas... Bet ir nemodernizuotame mus aplanko apie 100 tūkstančių žmonių per metus.

NAUJIENA. Palšoji medšarkė, blyškusis čiurlys ir Rišaro kalviukas (iš kairės) - ši nauja paukščių rūšių trijulė Lietuvoje oficialiai užregistruota pernai spalį.

AR ŽINOTE, KAD

* Astronominis pavasaris prasideda kovo 22-ąją, kai diena susilygina su naktimi.
* Saulė pereina per Vandenio (vasario 16-kovo 11) ir Žuvų (kovo 12-balandžio 17) žvaigždynus.
* Pirmiausiai atšyla Pietų Lietuvoje ir pajūryje.
* Kovo mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė temperatūra: aukščiausia +21,8 (1968 m., Kybartai), žemiausia -37,5 °C (1964 m., Varėna).
* Kovą iš Pietų grįžta paukščiai keliauninkai - iš viso apie 70 rūšių. Pirmieji parskuba vieversiai ir pempės, ima būriuotis antys, dančiasnapiai, kirai, pilkieji garniai, pasirodo pirmieji varnėnai, kovai.
* Kovo 19 dieną minima Pempės diena, 25-ąją -  Gandro sugrįžtuvės (Blovieščius).
* Iš tolimosios Afrikos į savo gandralizdžius grįžta baltieji gandrai. Jie per metus ten ir atgal sukaria daugiau nei 20 tūkst. km.
* Kovo mėnesį lizdus namų pakraigėse, palėpėse, plyšiuose, angose ir net kregždžių lizduose pradeda sukti žvirbliai.
* Kovui įsibėgėjus grįžta strazdai, kikiliai, liepsnelės, nendrinės startos, perkūno oželiai, laukiai...
* Kovo mėnesį Lietuvoje prasideda gulbių migracija. Parskrenda pirmosios gulbių nebylių šeimos, jos peri balandžio pabaigoje. Apskritai Lietuvoje peri tik gulbės nebylės ir gulbės giesmininkės, o mažosios ir juodosios mūsų krašte neperi, tik migruoja.
* Lietuvą palieka svečiai iš šiaurės - sniegstartės, svirbeliai, tūbuotieji suopiai.
* Brinksta pumpurai, medžiais srūva sula.
* Pražysta lazdynas, gluosniai, baltalksnis, šalpusnis, žibuoklės, žalčialunkio krūmai, pradeda kaltis žolė...
* Briedžiams ima dygti ragai, o elniai juos numeta. Kiškiai, voverės, kiaunės susilaukia mažylių. Peri naminės pelėdos. Vestuves švenčia  kurtiniai ir tetervinai...
* Bunda tritonai, rudosios varlės, vabzdžiai, žuvys, ima neršti lydekos...