Perpildyti Lietuvos kalėjimai veikia kaip nusikaltėlių "mokyklos"

Lietuvos kalėjimų departamento direktoriaus Artūro Norkevičiaus teigimu, šiuo metu 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 305 nuteistieji, o šis skaičius nuo 2012 m. išaugo 19 proc. Beveik 60 proc. nuteistųjų serga įvairiomis ligomis ir yra emociškai nestabilios būklės. 80 proc. kalinių laikomi bendrabutinio tipo patalpose, kur vienoje "kameroje" gyvena 20-30 asmenų. Nuteistųjų skundai dėl teisės reikalavimų neatitinkančių laikymo sąlygų valstybei kasmet kainuoja šimtatūkstantines sumas.

"Didėja kalinių išlaikymo kaštai, dėl didėjančio nuteistųjų skaičiaus auga skundų skaičius dėl laikymo sąlygų. Per 2012 ir 2013 metus įvairių instancijų teismuose yra išnagrinėta apie 800 bylų ir iš valstybės priteista apie 500 tūkst. litų. Vidutinė kompensacija sudaro tūkstantį litų", - aiškino Kalėjimų departamento direktorius, pridūręs, kad didelis nuteistųjų skaičius vienoje patalpoje taip pat lemia didelį draudžiamų daiktų patekimą į kalinimo įstaigas.

A. Norkevičiaus teigimu, situaciją galėtų pakeisti Lietuvoje stringanti kalėjimų modernizavimo programa: pastačius naujas įkalinimo įstaigas, kuriose asmenys būtų laikomi kamerose po vieną arba du, prižiūrėtojams būtų kur kas lengviau dirbti su kaliniais ir kontroliuoti nelegalių daiktų patekimą.

Komentuodamas kalėjimų perpildymo problemą, Ikiteisminių tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Tomas Vaitkunskas pridūrė, kad būnant nedidelėje erdvėje tarp pareigūnų ir kalinių ilgainiui užsimezga specifiniai santykiai.

"Turiu omenyje ne kažkokius draugiškus santykius (...), tas perpildymas, ta slogi atmosfera ir pareigūnams sudaro tam tikrą psichologinį neigiamą poveikį (...). Pasakysiu alegoriją - senos statybos tarybinis butas ir naujos statybos butas - akivaizdūs skirtumai, kaip žmogus jaučiasi gyvendamas ten ir gyvendamas čia", - lygino T. Vaitkunskas.

Anot pašnekovo, prastos darbo sąlygos yra viena iš priežasčių, kodėl išsilavinę jauni žmones atsisako tarnybos Lietuvos įkalinimo įstaigų sistemoje. Komentuodamas augantį nuteistųjų skaičių, T. Vaitkunskas pridūrė, kad tuo pat metu kalėjimuose dirbančių pareigūnų skaičius mažėja.

"Vienam pareigūnui tenka nuo 2 iki 6 nuteistųjų, tuo tarpu Europos vidurkis yra vienas prie vieno. Įsivaizduokite skirtumą, kalbant apie reabilitacines programas, kada pareigūnas dirba su vienu nuteistuoju, o kada - su 2-6. Pagaliau tam reikia kvalifikacijos ir taip toliau, o pritraukti asmenis su aukštuoju išsilavinimu į kalėjimų sistemą labai sunku", - teigė T. Vaitkunskas.

Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas įspėjo, kad prastos Lietuvos nuteistųjų laikymo sąlygos netrukus gali susilaukti Europos Sąjungos dėmesio ir sankcijų. Pirmininkas dabartinę kalėjimų sistemą palygino su Stalino laikų lageriais Sovietų Sąjungoje, kada į didelės kalinių grupės gyvenimą nesikišantys prižiūrėtojai sudarydavo sąlygas formuotis pogrindinei kalinių kultūrai - lyderio savybių turintys nuteistieji aplink save suburia entuziastus, juos "apmoko" ir įtraukia į nusikaltėlio gyvenimą. Išėję į laisvę tokie asmenys dažniausiai jau turi čia esančių bendrininkų kontaktus, o esant prastai ekonominei padėčiai, suinteresuotumas pragyvenimui pelnytis sąžiningais būdais visiškai dingsta.