Pinigų dalybų metas

Atidėlioti nenori

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė VRK vadovas Z.Vaigauskas, partijoms numatytas lėšas norima išdalyti iki rinkimų. „Šiuo metu ruošiame sprendimą partijoms skirti biudžeto dotacijas. Nors jokio gaisro nėra, bet itin atidėlioti nenorime. Mūsų nuomone, partijoms lėšas reikėtų skirti iki rinkimų kampanijos pradžios“, - sakė jis.

Kokias išmokas gaus partijos, priklauso nuo jų pasirodymo praėjusiuose Seimo, Savivaldybių tarybų ir Europos parlamento rinkimuose. Šį kartą didžiausią dotaciją iš valstybės biudžeto gaus konservatoriai. Jiems bus atseikėta per 2,5 mln. litų. Beveik 1,8 mln. litų gaus socialdemokratai, 1,5 mln. litų - liberalcentristai, 1,3 mln. - „tvarkiečiai“. Apie milijoną litų turėtų būti skirta Darbo partijai, 700 tūkst. litų subyrės į Liberalų sąjūdžio piniginę, 650 tūkst. litų teks Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, 530 tūkst. gaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Balso kaina 5 litai

Nuo naujų metų pakeista partijų finansavimo tvarka numato, kad partijos negali būti remiamos juridinių asmenų lėšomis, o fiziniai asmenys gali jas paremti tik per rinkimų kampanijas. „Finansavimo ribojimas sudaro šiokias tokias problemas ir didžiosioms partijoms, ir mažesnėms.

Aišku, mažosioms tų problemų kyla daugiau. Didžiosios partijos už kiekvieną rinkėjo balsą gauna po daugiau nei 5 litus per metus. Tokiu būdu jos pasidalija per 20 mln. litų. Mažosios politinės partijos, kurios nesulaukė rinkėjų palankumo, arba naujos susikūrusios partijos tokios galimybės gauti finansavimą neturi“, - teigė Z.Vaigauskas.

Komisijos vadovo nuomone, mažesnės politinės jėgos paramos gali tikėtis tik iš savo narių ir rinkėjų. „Visoms partijoms atsirado galimybė gauti vieną procentą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) iš rinkėjų. Kitas rimtas partijų finansavimo šaltinis yra nario mokestis. Tiesa, ne visos partijos turi didelį narių skaičių. O ir ne visi nariai gali mokėti didelį mokestį. Todėl labai reta partija gyvena iš nario mokesčio“, - sakė jis.

Prieinamesnė reklama

Z.Vaigauskas teigė, jog artėjant rinkimams priimtos įstatymų pataisos leis labiau taupyti lėšas. Viena jų - pataisa dėl politinės reklamos trukmės. „Seime priimtos pataisos, kad politinės reklamos klipai televizijoje galės būti ne trumpesni nei trisdešimt sekundžių. Anksčiau jie turėjo būti mažiausiai devyniasdešimt sekundžių trukmės. Trumpesni klipai kainuos mažiau ir bus prieinamesni“, - sakė jis.

VRK vadovo teigimu, Lietuvoje politiniai perbėgėliai partijų finansams įtakos nedaro. „Dabartinis įstatymas numato, kad rinkėjų balsai, atiduoti partijos iškeltam kandidatui, atitenka partijai. Yra valstybių, kur vienmandatėse apygardose išrinkti kadidatai gauna vadinamąjį krepšelį, kurį gali nusinešti į kitą partiją. Bet tai skatina politikų bėgiojimą, todėl Lietuva tokio varianto nesirinko“, - aiškino jis.

Per daug inertiškas

Z.Vaigausko nuomone, biudžeto skiriamų dotacijų dydis ne visada atitinka realų partijų populiarumą visuomenėje. „Didelė problema, kad finansavimas turi didelę inerciją. Praeina ketveri metai, kol rinkėjai gali iš naujo pareikšti nuomonę, kuri gali būti visai kitokia nei prieš tai buvusiuose rinkimuose. Toks partijų finansavimo būdas skirtas stabilesnėms politinėms sistemoms“, - nuogąstavo jis.

Pasak komisijos pirmininko, biudžetinis partijų finansavimas turi ir kitų minusų. „Finansuojant iš biudžeto rajoniniai skyriai partijoms tampa ne tokie reikšmingi, kokie turėtų būti. Lėšas gaunantys ir valdantys partijų vadovai įgyja didelę įtaką. Tačiau partijų demokratiškumui palaikyti galimi kiti būdai, tokie kaip Lietuvoje naudojama narių reitingavimo sistema.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"