Pažadai
Visa, ko šalis trokšta, bus. Net jeigu tai neįmanoma. Visi iki vieno kandidatai į Seimą žada tai padaryti, tačiau primena, jog Lietuva klestės tik su viena sąlyga - jeigu duosit valdžią į rankas jiems, o ne kitiems.
Jeigu nebus geriau, galbūt nebus bent blogiau. Ši mintis kirba kiekvieno šiemet
balsuosiančio rinkėjo galvoje. Lygiai taip pat galvojo ir 2004-ųjų rudenį balsavusi pensininkė. Tačiau šiemet suprato, kad vardan išaugusios šildymo ir vandens kainos netrukus bus priversta atsisakyti mėsos ir misti vien kruopomis bei vaistais. Žvelgdama karčiai realybei į akis, susimąstys - juk yra blogiau nei buvo.
Bet būtent labiausiai pažeidžiamas ir gerųjų permainų laukiantis socialinis sluoksnis yra pagrindinis kandidatų taikinys. Jiems dedikuojamos rinkiminės programos ir pažadai. Juos reikia atvesti prie urnų ir kažkaip priversti pažymėti reikiamą numerį.
Todėl kandidatas, žiūrėdamas į akis tai močiutei, kuri neįpirks mėsos, sako - balsuok už mane, ir vėl galėsi valgyti dešras.
Šoka, dainuoja, staiposi, persirenginėja, kad tik žmonėms įtiktų. Negi iš tikrųjų toks gali sukurti klestinčią Lietuvą?
Bus labai gera gyventi
Būtų tikrai sunku išvardyti visas kandidatų žadamas gėrybes. Trumpai tariant, ateis ilgus metus valdžioje esantys žmonės ir privers valdžią dirbti, o tada ir prasidės gerosios permainos.
Per ateinančius ketverius metus Lietuvoje bus žymiai mažesnis nusikalstamumo lygis ir kur kas didesni atlyginimai, beveik visi šalyje egzistuojantys mokesčiai bus sumažinti, už studijas nereikės mokėti, o į gimtinę sugrįš nugaras Airijoje bei Ispanijoje lenkę emigrantai.
Suklestės smulkusis verslas. Oras bus švarus. Net menas ir sportas galų gale sulauks paramos. Nebus nei karo keliuose, nei karo su Rusija.
Pensininkai eis žaisti bingo, nes gaus tokias didžiules pensijas, kad kasdien karbonadus valgydami pinigų vis tiek nespės išleisti.
Visos jaunos šeimos galės lengvai įsigyti butus. Šalčiausią žiemą šiltai juose gyvendami tik juoksis išvydę mokesčių sąskaitas.
Taigi greitu laiku Lietuvoje bus labai gera gyventi. Visi kaip tik tokios valstybės ir norėjo.
Tačiau gali būti, kad daugeliui Lietuvos gyventojų prireiks psichologo pagalbos, nes gyvenimui staiga pasikeitus į gerąją pusę, gali sutrikti žmogaus psichika. Būtent dėl šios priežasties dvasios specialistų konsultacijos rekomenduojamos didelių loterijos prizų laimėtojams.
Prieštaravimai
Praėjusios kadencijos nariai taip ir neišpildė visko, ką žadėjo. Teisinosi, kad jiems trukdė. Be to, laiko atėmė komandiruotės. O jų būta daug. Į Maskvą, į Tailandą... Taip sakant, politikoje reikia ir šalto, ir šilto.
Viena partija skelbiasi pergalės atveju dirbsianti pagal Robino Hudo ideologiją - sieksianti, kad turtingieji daugiau prisidėtų prie visuomenės gerovės. Neaišku, kurios visuomenės. Ar prie tų trijų milijonų, ar prie 141?
Tie, kurie didžiavosi Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą nuopelnais, dabar jau žada apsaugoti nuo jos, mat piktoji bendrija kėsinasi išjungti Ignalinos atominę elektrinę.
Beje, nė vienoje programoje nepavyko aptikti pažado, kad partija daugiausiai dėmesio skirs rietenoms su politiniais oponentais, komandiruotėms, darbo grupių ir komisijų kūrimui, interpeliacijų inicijavimui. Žodžiu, būtinajai kasdienei veiklai, per kurią nelieka laiko vykdyti įsipareigojimų rinkėjams.
Reziumė
Paanalizavus rinkiminius kandidatų šūkius ir partijų programas, galima pasigesti tik vieno - niekas nežada geresnio oro.
Niekas nesiryžo prisiimti tokios atsakomybės, nors ji yra vieni juokai palyginti su mokesčių mažinimu. Bet gali būti, kad kituose rinkimuose į Seimą dalyvaus sinoptikas Naglis Šulija...
"Mus mulkina"
Rūta VAINIENĖ, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė
Analizavome visų partijų programas. Dauguma pažadų pagerinti ekonominę situaciją Lietuvoje, mano manymu, yra nerealūs. Piešiama utopija, ir tiek, tuo tarpu rinkėjai į programas nesigilins ir nuoseklumų neieškos. Tuo naudodamiesi kandidatai elgiasi nesąžiningai rinkėjų atžvilgiu ir juos tiesiog mulkina. Iš kur naujoji valdžia gaus tiek pinigų, kiek jie žada išdalinti? Pavyzdžiui, pensininkams žada vidutinę 2 tūkst. litų pensiją, tačiau neužsimena, kad tai įmanoma tik milžiniškos infliacijos atveju, kuriai esant, ir ši suma būtų nieko verta. Jeigu kandidatai taip žada, tai jie yra arba melagiai, arba visiškai neišmano ekonomikos. Programos tėra tik formalumas, skelbiami tokie aptakūs pažadai, nuo kurių vėliau lengva išsisukti. Dažniausiai rinkėjais susirūpinama prieš pat rinkimus, o patekę į Seimą kandidatai žiūri tik siaurų grupinių interesų, tą pačią dieną pamiršdami juos rinkusius žmones. Aišku, yra ir racionalių pasiūlymų, bet vienas kitas. Na, o jeigu laimės populistai, tai gero nelaukime.
"Mūsų fantazijos vaisius"
Lauras BIELINIS, politologas
Pažadai neįgyvendinami dėl įvairių priežasčių, tačiau daugiausiai lemia partinė programa - kiekvienas kovoja už savo tiesas. Jeigu partijos jungiasi į koalicijas, daro viena kitai nuolaidas, tai automatiškai keičia iškeltas užduotis. Nereikia užmiršti, kad kai kuriuos veiksmus riboja įstatyminė šalies bazė. Be to, priešrinkiminės kalbos yra pernelyg abstrakčios, jos yra daugiau rinkiminiai žaidimai. O mes, lietuviai, iš jų tikimės maksimumo, tačiau tai yra daugiau mūsų fantazijos vaisius, o ne realybė.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą