Politikos, kultūros, teisėtvarkos naujienų šiandienos dienraščiuose apžvalga
POLITIKA
Atrodytų, kad Liepos 6-oji, Valstybės - Mindaugo karūnavimo - diena, turėtų būti ir kiekvieno lietuvio, besididžiuojančio savo šalimi, širdyje. Tačiau toli gražu taip nėra. Metai iš metų matome tą patį: tradicinės iškilmingos rikiuotės prie Prezidentūros ir Nepriklausomybės aikštėje, stebint aukščiausiai šalies valdžiai, būriui pensininkų ir turistų. Jaunimas ateina tik į koncertus Katedros aikštėje. Kuo toliau nuo S.Daukanto aikštės, tuo mažiau iškilmių ženklų. O provincijoje šventės minėjimas apsiriboja iškeltomis valstybės vėliavomis ir formaliais renginiais prie savivaldybių rūmų. RESPUBLIKA
Valstybės diena - 1990-aisiais tautos euforijos dienomis gimusi šventė, to meto palikimas ir jos statusas turėtų keistis, mano istorijos mokytojas, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, paaiškindamas, kad valstybinių švenčių mes turime aiškiai per daug, jos supanašėja ir netenka žavesio, skambesio. "Respublika" su istoriku kalbėjosi švenčių išvakarėse. RESPUBLIKA
"Manau, tikrai tų švenčių per daug. Ilgainiui valstybė turės daryti tam tikrą pasirinkimą tarp šitų trijų valstybinių švenčių. Kai kurios iš jų gali būti kalendoriuje pažymėtos kaip atmintinos ar įsimintinos dienos. Valstybės šventė turėtų būti minima viena, manyčiau, Vasario 16-oji. Turėtų nusistovėti toks principas. O dabar valstybės šventes švęsti kelis kartus per metus aiškiai yra per daug. Tada jos savaime nuvertėja",- sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. - "Kai kalbame apie Mindaugo karūnavimo dieną, tai ta diena netgi dabar yra kvestionuojama, kad iš tiesų tai vyko liepos 6-ąją. Esama tam tikrų abejonių, data iki galo nepatvirtinta autentiškais istoriniais šaltiniais. Yra numanoma, kad karūnavimas įvyko būtent tą dieną." RESPUBLIKA
Jau daugiau nei du dešimtmečius liepos 6-ąją švenčiame Mindaugo karūnavimo dieną. Šventė tapo įprasta, tačiau iki šiol neaišku, ar liepos 6-oji tikrai tokia reikšminga Lietuvos istorijai. To įrodyti 100 proc. tikriausiai neįmanoma. Todėl istorikas Tomas Baranauskas mano, jog turėtume švęsti liepos 17-ąją. Šventės esmė nekelia abejonių. 1253 m. Mindaugas tapo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Tačiau data iki šiol kelia diskusijų. VAKARO ŽINIOS
"Kadangi data turi simbolinę prasmę, galbūt tikslinga ją švęsti. Tačiau ji turi vieną labai didelę ydą - ji yra hipotetinė data. Yra gausybė ne mažiau prasmingų tikrų datų, dėl kurių nereikia spėlioti. Tarp jų - ir susijusių su Mindaugo karūnavimu. 1251 m. liepos 17-ąją buvo duotas popiežiaus leidimas Mindaugą karūnuoti. Tai yra tikra data. O ši yra sugalvota, ir, mano įsitikinimu, netiksli", - sakė T.Baranauskas. Pasak jo, liepos 17-oji yra patvirtinta šaltiniais. "Įvykis ne tas pats, bet idėjiniu požiūriu panašus, jei norime minėti Mindaugo pripažinimą", - svarstė T.Baranauskas. VAKARO ŽINIOS
Mindaugo karūnavimas įvyko labai seniai. Ar ši šventė gali atidurti vienoje gretoje su svarbiausiomis XX a. datomis - vasario 16-ąja ir kovo 11-ąja? "Manau, iš visų datų svarbiausia yra Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimas. Kovo 11-oji galbūt mums emociškai artimesnė, bet vėl, tai jau vienas atkūrimo etapas. Negalime kiekvieno atkūrimo sureikšminti vienodai. Su Vasario 16-ąja negalima palyginti jokios kitos datos", - teigė T.Baranauskas. VAKARO ŽINIOS
Jei nėra tiksliai žinoma Mindaugo karūnavimo data, tai gal vertėtų minėti ne valstybingumo dieną, o valstybingumo mėnesį? Be pompastikos, be gėlių padėjimo ceremonijų ir skambių politikų kalbų. Tiesiog visą mėnesį prisimenant, jog gyvename valstybėje, kuri kadaise buvo karalystė. Kuri išliko paskutine pagoniška valstybe Europoje, atlaikydama milžinišką okupantų spaudimą. Gal tą mėnesį kitaip žvelgtume į savo senamiestį, aikštes, pilis. VAKARO ŽINIOS
Šiaulių universitetas (ŠU) po Švietimo ir mokslo ministerijos atlikto išorinio vertinimo atsidūrė neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų sąraše. Vertinimas paviešintas kaip tik tada, kai vyksta stojamieji į aukštąsias mokyklas. ŠU rektorius Vidas Lauruška drauge su kitais "blogiukų" vadovais ieško užtarimo ir pas premjerą, ir pas Prezidentę. "Jau yra pirmoji reakcija ir iš premjero, ir iš Prezidentūros, kad bus svarstoma pati metodika. Manau, kad bus ir vertinimo pokyčių",- sakė V.Lauruška. - "Didžioji dalis meta studijas visai ar laikinai dėl to, kad neturi pinigų. Dalis emigruoja į užsienio šalis. Migracija į kitus universitetus, mūsų skaičiavimais, yra labai menka". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius Albertas Skurvydas apgailestavo, kad aukštoji mokykla pateko į juodąjį sąrašą, tačiau situacijos nedramatizavo. "Neigiamų vertinimų dėl studijų ar mokslų kokybės iš studentų nesulaukėme, tai tikrai į mažas smulkmenas nekreipsime dėmesio",- sakė A.Skurvydas. KAUNO DIENA
Partijos laivas kitame Seime greičiausiai bus mažesnis, tad dėl vietos jame reikia gerokai pasidarbuoti ir alkūnėmis. Taip vyksta valdančiųjų konservatorių kovos dėl pozicijų kandidatų sąraše. Intrigą didina tai, kad daugelis partijos elito ir premjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmonių žemai smuko, tad lyderis turės juos tempti į viršų. Užvakar partijos prezidiumas svarstė kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą, kuris jau perėjo per skyrių filtrą. Sąraše - net 226 pavardės. Dėl šventos ramybės dešinieji jau anksčiau yra sutarę, kad pirmieji du asmenys - A.Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra nereitinguojami ir dalijasi pirmą bei antrą vietas. Didžiausia staigmena - po reitingavimo trečia tapo viena partijos vicepirmininkių parlamentarė Agnė Bilotaitė. LIETUVOS RYTAS
Kol kas tik 25-as - vienu artimiausių A.Kubiliaus aplinkos žmonių laikomas jo patarėjas Virgis Valentinavičius. Dešiniųjų suviliotas operos solistas Vytautas Juozapaitis užėmė 12 vietą, o buvę krepšininkas Sergejus Jovaiša ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas - 36 ir 49 vietas. Partijos pirmininkas turi teisę pasiūlyti jam patinkančius kandidatus pakelti aukščiau, tad prognozuojama, kad jis pasistengs ne tik dėl V.Valentinavičiaus, bet ir kai kurių kitų ištikimų bendražygių. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Nespėjo praūžti birželio pabaigoje nuotaikinga diplomų įteikimo šventė Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, o jos vadovą jau slegia kiti rūpesčiai - griežtėja reikalavimai laivų mechanikams, reikia baigti kurti virtualųjį laivą - įrengti suskystintųjų gamtinių dujų treniruoklį, naujas laboratorijas, vėl priiminėti pirmakursius. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila sako, kad studijų procesas mokykloje yra sinusoidės formos ir turi tam tikrų virpesių. "Šiemet mes buvome ant bangos. Pernai turėjome pusantro šimto absolventų, o šiemet net 222", - pastebi mokyklos vadovas. VAKARŲ EKSPRESAS
Žinoma aktorė Regina Arbačiauskaitė teatre, kine, televizijoje yra sukūrusi daugiau kaip pusę šimto vaidmenų, iš kurių išskirtiniu laiko Karalienės Mortos. "Tas vaidmuo moters lūpomis leidžia kalbėti apie mus visus jaudinančius dalykus",- sakė R.Arbačiauskaitė. - "Nepriklausomybė - labai trapu. Lietuvos istorija - tragiška, todėl mūsų nepriklausomybė visada labai trapi". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Valstybės dieną karaliaus Mindaugo bendražygė, Lietuvos karalienė Morta, pamirštama, nors ji - pirma ryški moteris valstybės istorijoje: šauni pilių šeimininkė, politinių įvykių dalyvė, mylinti žmona, motina. Pasak istorikės D.Gruzdienės, karalienė atkakliai priekaištavo Mindaugui dėl jo bendradarbiavimo su pagonybės šalininku ir karaliaus priešininku Treniota, prašydama pakeisti nuomonę apie šį kunigaikštį. Įvykiai parodys, kad ji buvo teisi ir įžvalgi ne tik šioje situacijoje. KAUNO DIENA
"Karališkąją porą - Mindaugą su Morta nutapiau 2003-aisiais, kai buvo pažymima karaliau Mindaugo karūnavimo 750 metų sukaktis. Prieš tapydama perskaičiau daug literatūros apie Mindaugo epochą, analizavau archeologinių tyrimų medžiagą, domėjausi, kuo vilkėjo Lietuvos kaimynų valdovai, kiti didikai",- sakė garsi scenografė ir dailininkė kaunietė Janina Malinauskaitė. Mortos ir Mindaugo veidai - J.Malinauskaitės vaizduotės vaisius, nes išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose valdovų veidai neaprašomi. KAUNO DIENA
Vilniaus paveikslų galerijoje vakar atidarytoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretų iš Ukrainos muziejų parodoje patį didžiausią susidomėjimą sukėlė karalienės Barboros biustas. Beveik ketvirtadalis portretų - valdovių ir LDK aukštuomenės moterų atvaizdai. Tarp jų - ir marmurinis karalienės Barboros biustas. Ukrainoje jis iki šiol vadinamas Barboros Radvilaitės biustu. Lietuvių tyrinėtojai linkę manyti, kad tai - pirmosios Žygimanto Senojo žmonos Barboros Zapolijos skulptūrinis portretas. Pasak parodos kuratorės Dalios Tarandaitės, šis biustas - aukšto meninio lygio kūrinys, sukurtas XVI a. nežinomo, bet, be abejonės, talentingo valdovų rūmų skulptoriaus. Jo cokolyje yra Radvilų herbas, matyt, dėl to jis ir buvo susietas su Barbora Radvilaite. Istorikai: "Tai Barbora, bet ne Radvilaitė". LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Lietuvos teisėsauga virto Baltarusijos tipo jėgos struktūromis. Policininkai - sadistai. Didėja policijos smurtas prieš senukus ir močiutes. Tokie vieši Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimai išvedė iš kantrybės policijos vadovus. Iš pradžių Generalinės prokuratūros, o dabar jau ir Policijos departamento vadovai ėmė šauktis Seimo etikos sargų pagalbos. Pareigūnams vis daugiau nerimo kelia nuolatiniai konservatoriaus N.Puteikio išsišokimai. Dėl viešų užgaulių komentarų laikinai policijos generalinio komisaro pareigas einantis Algirdas Stončaitis kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Pareigūnas neabejoja, kad tokie politiko akibrokštai peržengė leistinas ribas. LIETUVOS RYTAS
Nuo liežuvio nevaldančio politiko jau kliūva ir sadistinius policininkų polinkius esą toleruojantiems Seimo nariams. Daugiausia N.Puteikio kaltinimų policijos vadovybei - politiko asmeniniame interneto tinklaraštyje, apstu jų ir komentaruose prie kai kurių rašinių naujienų portaluose. Antai komentuodamas pareigūnų veiksmus per kovo viduryje vykusį mitingą "Už teisingumą" konservatorius užsipuolė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Kęstutį Lančinską. Į konservatoriaus nemalonę pateko ir Kauno policijos vadovas Algirdas Kaminskas. Jį Seimo narys vadina žiauriuoju. Kai kuriuose savo rašiniuose konservatorius policininkus vadina fašistais ir kaltina policijos vadovus, kad jie esą toleruoja jų sadistinius polinkius: "Visą gyvenimą dirbę kelių patruliais Skvernelis ir Požėla, dabar dėl nesąžiningų politikų atsidūrę policijos vadovų kėdėse, dangstantys žiaurųjį Kaminską, taip pat turėtų būti atleisti, nes jie dangsto sadistus policininkus ne tik Kaune, bet ir Elektrėnuose." LIETUVOS RYTAS
Iš pareigų pirmadienį atleista buvusi Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė neskuba palikti savo darbo kabineto, o palydėtuvių, įprastų tokiais atvejais, jai kolegos neketina rengti. "N.Venckienė neatsiliepia į mano skambučius telefonu", - vakar "Lietuvos rytui" sakė Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Jis su buvusia pavaldine mėgino susisiekti iškart po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą pasirašė dekretą atleisti N.Venckienę iš pareigų. Bedarbe tapusios N.Venckienės užvakar nesulaukė ir Panevėžio apygardos prokurorai, kurie ketino garliaviškei pateikti įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. LIETUVOS RYTAS
Automobilyje vežiojamas lankstinukas su vairuotojų ir keliautojų globėjui šv.Kristoforui skirta malda neapsaugojo žinomo pamario krašto mediko ir politiko Juozo Vičiaus. Šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidęs ir avariją padaręs švėkšniškis nuo sužalojimų mirė iškart. Pirminiais duomenimis, avarijos kaltininkas - namo iš darbo skubėjęs Kretingos psichikos sveikatos centro direktorius J.Vičius. Važiuodamas dideliu greičiu jis kirto ištisinę juostą, lenkė iš karto du automobilius ir nespėjo grįžti į savo eismo juostą. J.Vičius penkiolika metų išdirbo Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, buvo jos ilgametis vadovas ir vyriausiasis gydytojas. 2006 m. vykusiame geriausių šalies medicinos įstaigų vadovų konkurse J.Vičius nominuotas "Metų novatoriumi 2006". Medikas buvo žinomas ir kaip politikas. RESPUBLIKA
Rašyti komentarą