Politologas: Seimo Pirmininkė gali nugraibyti dalį Prezidentės populiarumo (lentelė)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo Pirmininkės "darbietės" Loretos Graužinienės laikysenos viena kitos atžvilgiu brandina precedento neturinčią intrigą. Politologas Alvidas Lukošaitis sako, kad prognozuoti, kuo visa tai baigsis, dar anksti, bet demokratijai tai sveika.

Eksperto nenustebino, kad L. Graužinienei tapus Seimo Pirmininke, ji daug labiau pradėjo rūpėti visuomenei.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 24-lapkričio 4 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausoje L.Graužinienė buvo kur kas dažniau paminėta nei prieš du mėnesius, todėl pateko į vertinamų visuomenės veikėjų sąrašą ir įsitaisė jo viduryje - 12 vietoje.

Tarp dažniausiai minėtų visuomenės veikėjų ji čia pralenkė net Darbo partijos idėjinį vadą Viktorą Uspaskichą, kuris liko šešiomis pozicijomis žemiau.

Didelių apklaustųjų simpatijų dar kojas naujoje pozicijoje apšylanti L. Graužinienė nesulaukė. 51 proc. apklaustųjų ją vertino neigiamai, 34 proc. - atsiliepė teigiamai, o 15 proc. respondentų neturėjo jokios nuomonės.

Politologo teigimu, apibendrinimų, kaip L. Graužinienė atrodo rinkėjų akyse kalbėti dar anksti, nes praėjo labai nedaug laiko nuo jos paskyrimo Seimo Pirmininke.

"Manau, kad šitos proporcijos tikrai keisis, ir manau, kad keisis į geresniąją pusę. Taip teigti man leidžia tam tikros Seimo Pirmininkės savybės, kurios paprastai anksčiau ar vėliau pramuša žmonių simpatijas. Tai yra tam tikras principingumas, ryžtingumas, tam tikras kategoriškumo saikas, reiklumas - žmonėms tai patinka", - dėstė A. Lukošaitis.

Politologo vertinimu, žvelgiant iš rinkėjų varpinės, atrodo, kad žmonės ilgisi tvirtesnės, ryžtingesnė retorikos.

"Visa mūsų politinė sistema ir tauta kamuojasi šiek tiek įklimpusi parlamentinės demokratijos liūnuose, klampiame politikos procese. Manau, kad šitame asmenyje galima įžiūrėti tam tikrų vedlio bruožų, kuris patrauktų paskui save žmones", - sakė A. Lukošaitis.

Politologas nesureikšmino to, kad pirmieji spalį Seimo Pirmininke paskirtos L. Graužinienės žingsniai dalies visuomenės pasitikti su šypsena. Interneto tautosakos perlais virto jos prisipažinimai, kad rengdama savo prisistatymą Seime skaitė Ernesto Hemingvėjaus "Senį ir jūrą", posakiai "esu ori, bet ne onorava" ir pan.

"Manau, kad socialiniai tinklai yra toks labiau stereotipinis laikinas užsiėmimas, ir manau, kad tie stereotipai bus truputėlį sudaužyti. Aš kalbu pirmiausia apie ilgalaikę perspektyvą. Tą impulsą, kurį suteikia žiniasklaidai vieno ar kito asmens atėjimas į aukštus postus, žinant pačios žiniasklaidos tam tikras manieras, įpročius, dar nieko tokio nesako", - komentavo A. Lukošaitis.

Politologo įsitikinimu, Seimo Pirmininkę vertinti dar yra anksti, tą būtų galima daryti mažiausiai po pusmečio. Po tiek laiko esą tikėtina, kad pamatysime ir tam tikrų pokyčių.

Nuo pat pirmosios paskyrimo Seimo Pirmininke dienos ją lydi klausimai apie tai, kaip jai seksis sutarti su Prezidente Dalia Grybauskaite, kuri jos yra nepaskyrusi socialinės apsaugos ir darbo ministre. Iki pat šios dienos dvi svarbiausios šalies ponios, pagal viešai skelbiamas darbotvarkes, nėra surengusios oficialaus susitikimo.

Komentuodamas situaciją politikos mokslų ekspertas atkreipė dėmesį į šalyje susidariusią institucijų personifikavimo problemą.

"To yra jau perdaug Lietuvoje, dabar mes turime tokią situaciją, kai praktiškai nelabai matyti institucijos, kaip formalios valdžios struktūros, o mes jau esame įpratinti pirmiausia matyti šitų institucijų priešakyje žmones, asmenybes. Tą gali labai lengvai matyti iš folkloro - ko gero, dažniau sakoma "Daukanto aikštė" negu "Prezidento institucija", - teigė A. Lukošaitis.

Dabar yra proga, pasak politologo, vienų institucijų personifikavimui pastatyti priešpriešiais kitų institucijų personifikavimą.

"Tai yra neracionalu politinės sistemos veikimo prasme, bet žmonėms tas patinka. Kitaip tariant, dabar politinėje sistemoje konstruojama beprecedentė intriga. Kitas klausimas yra jautresnis, sudėtingesnis, kas iš to išeis? Tą mes pamatysime mažų mažiausiai per pusmetį", - sakė A. Lukošaitis.

Politologas nesutiko veltis į platesnes kalbas apie tai, ar tokioje galių kovoje L. Graužinienė gali numušti Prezidentės D. Grybauskaitės, kuri tradiciškai ir pastarojoje apklausoje buvo pirmoje populiariausiųjų vietoje, vertinimus. Ją teigiamai įvertino 71 proc. apklaustųjų, nepalankiai 22 proc., o 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės.

"Nenorėčiau spekuliuoti, bet kad susvyruos ten kažkas, turėtų tai atsitikti, bet kiek - tikrai nesiimsiu mąstyti. Todėl, kad kuriasi tam tikras atsvaros galių židinys sistemoje. Vienos atsirandančios galios kažkiek turi nugraibyti nuo kitų galių židinio", - sakė A. Lukošaitis.

Apklausos rodo, kad pasitraukus iš Seimo Pirmininko pareigų smuko Vydo Gedvilo reitingai. Tai tik patvirtina, ką reiškia pozicija - postas. Su aukštu postu iš karto susieja tam tikri žmonių lūkesčiai, paskui asmens, sėdinčio šiame poste, vertinimai", - aiškino A. Lukošaitis.

Vis dėlto V. Gedvilui pagal nepopuliarumą dar toli iki nepalankiausiai vertinamųjų gretose įsitvirtinusio buvusio Premjero, konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus, kurį nepalankiai vertina 72 proc. asmenų.

Politologas tokius vertinimus susiejo su "vertintojų sąmonės iracionaliąja puse".

"Taip jau yra, žmonės viską sieja su savais lūkesčiais, ir nesvarbu galima ar negalima šituos lūkesčius patenkinti, yra ar nėra tam sąlygų, jeigu taip neatsitinka, tada paprasčiausiai žmonės baudžia", - sakė A. Lukošaitis. - Kitą neracionalųjį aspektą politikoje ir žmonių sąmonėje būtų galima sieti su mūsų lyderių, politikų elito patrauklumu arba nepatrauklumu, charizmos turėjimu arba neturėjimu. Tai šituo klausimu apie A. Kubilių yra viskas daugiau negu reikia išpasakota ir pasakyta", - sakė A. Lukošaitis.

Apie tai, kodėl vienus politikus visuomenė apdovanoja palankumu, o kitus baudžia reitingais naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universitete dirbančiu socialinės psichologijos ekspertu Visvaldu Legkausku.

Pasak socialinės psichologijos eksperto, pirmas svarbiausias dalykas, kuris sukelia rinkėjų antipatiją, ir yra agresija.

"Taigi, jeigu politikas labai skirsto į savus ir svetimus, jeigu neištransliuoja žinutės, kad "man reikia kiekvieno rinkėjo", ir, užuot tai daręs, sako, kad yra geri rinkėjai ir yra blogi rinkėjai, yra kvaili rinkėjai ir yra protingi rinkėjai, yra moralūs ir amoralūs, yra runkeliai ir sąmoningi, patriotai ir išdavikai, tai gali būti patrauklu nebent kietosios linijos šalininkams. Bet komfortiško gyvenimo arba sąlyginai komfortiško gyvenimo laikotarpiu kietosios linijos šalininkų labai sumažėja. Kuo gyvenimas yra sunkesnis, tuo yra daugiau kietosios linijos šalininkų", - aiškino V. Legkauskas pridurdamas, kad kietoji linija įgyja pranašumų nebent tokiu atveju, kai yra suvokiama, jog egzistuoja išorės priešas.

Socialinės psichologijos ekspertas aiškino, kad sėkmingam politikui yra būtinas tam tikras išskirtinių savybių balansas.

"Viena iš tų savybių yra, pavyzdžiui, gebėjimas ištransliuoti, kad jam žmonės patinka, jis žmones mėgsta, kad jam žmonės reikalingi. Ne, kad jis žmonėms reikalingas kaip gelbėtojas, bet kad jam žmonės reikalingi, nes iš tikrųjų taip ir yra, nes jam balsų reikia", - sakė V. Legkauskas.

Tačiau be sąlyginio paprastumo ir prieinamumo, pasak eksperto, taip pat sėkmingas politikas turi turėti kažką tokio, dėl ko juo verta būtų žavėtis, tai yra išskirtinumų ir pranašumų.

"Jeigu mes pažiūrėtume į Dalią Grybauskaitę, Algirdą Brazauską, Valdą Adamkų, mes matytume įvairių savybių, kurių nei aš, nei jūs turite. Mes jaučiame pranašumą, paskui kurį norėtume sekti. Ir tokį pranašumą jaučia daugybė kitų žmonių", - sakė V. Legkauskas.

Jeigu viską labai supaprastintų, socialinės psichologijos specialistas paaiškintų, kad sėkmingas politikas turi atrodyti "geras ir protingas".

"Geru atrodyti yra lengviau negu protingu. Nelabai daug žmonių bus kritikuojančių V. Adamkaus ar D. Grybauskaitės intelektą, tai yra sakančių, kad tas žmogus nėra protingas. Pradžioje prie žavėjimosi jų statusu labai prisidėjo patys įvairiausi praeities pasiekimai - V. Adamkaus, kuo jis buvo JAV prezidento administracijoje, D. Grybauskaitės - eurokomisarės patirtis, A. Brazausko buvę pasiekimai, tiems, kam tie pasiekimai buvo vertingi", - teigė V. Legkauskas.

Dabartinės valdžios gerus reitingus socialinės psichologijos ekspertas aišku "sunkiai pralošiančia" socialdemokratų strategija: "duok ir būsi geras".

"Žinoma, žmogus, kuris sako, kad kitas žmogus, kuris man duoda, yra blogas todėl, kad man duoda, jis nuo to negali tapti populiarus", - aiškino V. Legkauskas.

Socialinės psichologijos ekspertas aiškino, kad visuomenė yra linkusi pamiršti praeities nuodėmes.

"Žiniasklaida yra su gera atmintimi, o visuomenė yra užmarši, ir jeigu žiniasklaida kažko neprimins, tai užsimirš labai greitai", - sakė V. Legkauskas.

Pasak jo, valdžių pasikeitimai dažniausiai yra susiję su ekonomikos ciklu.

"Ateina blogoji ciklo fazė, o valdžia, žinoma, prieš ciklą nelabai gali pasipriešinti - gyvenimas pablogėja, ir tą valdžią meta lauk, nes tikisi, kad nauja valdžia bus kitokia. Didžioji dalis rinkėjų tokių abstrakčių ir nepačiupinėjimų dalykų, kaip ekonomikos ciklai, nelabai gali suprasti iš viso. Jiems gyvenimas būna geras arba blogas. O geras jis dėl to, kad " aš labai gabus ir protingas", o blogas dėl to, kad "valdžia bloga". O jeigu valdžia bloga, tai reikia kitos", - rinkėjų psichologiją aiškino V. Legkauskas.

"Baltijos tyrimų" duomenimis, spalio mėnesį šalies gyventojai palankiausiai vertino Prezidentę Dalią Grybauskaitę (71 proc. įvertino palankiai), Prezidentą Valdą Adamkų (63 proc.), Premjerą socialdemokratų lyderį Algirdą Butkevičių (60 proc.) ir europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę (51 proc.). Dar 4 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai nei nepalankiai - tai Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė, Seimo opozicijos Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, tvarkietis, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Nepalankiausiai spalį Lietuvos gyventojai vertino šiuos politikus - opozicijos lyderį Andrių Kubilių (72 proc. įvertino nepalankiai), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (65 proc.), politinės partijos "Sąjunga TAIP" lyderį Artūrą Zuoką (64 proc.), europarlamentarą Vytautą Landsbergį (61 proc.), darbietį Vytautą Gapšį (59 proc.), Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą (58 proc.) ir tvarkietį Petrą Gražulį (54 proc.).

Lyginant su rugsėjo mėnesio apklausa, 5 procentiniais punktais pagerėjo partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Rolando Pakso vertinimas.

Per pastarąjį mėnesį labiausiai pablogėjo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus (krito 9 procentiniais punktais), Seimo vicepirmininko Vydo Gedvilo (8 procentiniais punktais) bei krašto apsaugos ministro Juozo Oleko (7 procentiniais punktais) vertinimai.

Dar 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių ekonomistą G.Nausėdą, Darbo partijos seniūną V. Gapšį, partijos Tvarka ir teisingumas seniūną P. Gražulį bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį.

Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki. Trečdalis (32 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Dažniausiai suaugusių šalies gyventojų minėjo Prezidentę D. Grybauskaitę (28 proc.) kaip politikę, kuria labiausiai pasitiki. Dar į patikimiausių visuomenės veikėjų dešimtuką pateko A. Butkevičius (15 proc.), R. Paksas (8 proc.), V. Uspaskichas (4 proc.), V. Adamkus (4 proc.), A. Kubilius (3 proc.), darbietis Artūras Paulauskas (3 proc.), I. Degutienė (2 proc.), E. Masiulis (2 proc.) ir V. Blinkevičiūtė (2 proc.).

Apklausa vyko 2013 m. spalio 24-lapkričio 4 dienomis. Apklausta 1012 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Prašytume pasakyti savo nuomonę apie kai kuriuos visuomenės veikėjus. Pasakykite apie kiekvieną iš jų, ar jūsų nuomonė apie jį palanki, ar ne?

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.