Būriui valdininkų, aplinkosaugininkų ir politikų vakar nepavyko nuspręsti, kaip ir kur pirmiausia panaudoti šimtus tūkstančių litų, skirtų pajūrio juostai gelbėti.
"Jau ketveri metai, kai mūsų pajūris nyksta, o jam gelbėti ruošiami vien "popieriniai" žygiai. Situacija tragiška, Palangos paplūdimius pavadinčiau net ekologinio pavojaus zona - ten liks ne kopos, o klifai, skardžiai", - situaciją apibūdino Seimo narys ir buvęs Palangos meras Raimundas Palaitis.
Apsikeitę nuomonėmis, pajūrį gelbėti pasiryžę valdininkai taip ir nesudarė konkrečios darbo grupės, bet susitarė diskutuoti dar ir kitą savaitę.
Remiantis Palangos aplinkosaugininkų apskaičiavimais, Palangoje pajūrio juosta siaurėti pradėjo dar septintajame dešimtmetyje, praūžus uraganui. Nuo to laiko Baltijos jūra jau yra pasiglemžusi arti dviejų milijonų kubinių metrų smėlio. Daug smėlio pajūrio ruože nuskalauta ir per Anatolijaus uraganą.
Parlamentaras R. Palaitis akcentavo, jog nuo to laiko realių darbų gelbėjant pajūrį taip ir neatlikta.
Tiesa, pernai buvo parengta pajūrio juostos tvarkymo programa, tačiau apie galimas lėšas imta kalbėti tik šių metų rudenį. Aplinkos ministerija po kelių pataisymų minėtai programai pritarė ir patvirtino jos biudžetą - krantotvarkos darbams Baltijos jūros žemyniniame krante numatyta 5,6 mln. litų, tuo tarpu Kuršių nerijos krantams tvarkyti - tik 570 tūkst.
Šią savaitę Klaipėdos apskrities viršininko administracija iš Vilniaus gavo oficialų patvirtinimą, jog pinigų bus skirta jau šiais metais. Tiesa, vos 200 tūkst. litų.
Apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės iniciatyva vakar susirinkę pajūrio juostos tvarkymo programą įgyvendinsiančios grupės nariai netruko susipešti, kur, kaip ir kokius pirmiausia darbus reikėtų atlikti.
Pirmiausiai visi pastebėjo, jog darbo grupėje, kuri dar nėra pilnai suformuota, nėra nė vieno mokslininko. Pajūrio regioninio parko atstovai savo ruožtu suskubo pasiūlyti kraštotvarkininką Ramūną Povilanską.
Tiek Klaipėdos, Neringos, Palangos savivaldybių atstovai, tiek ir aplinkosaugininkai bei Klaipėdos uosto direkcijos darbuotojai vardijo kitų šalių patirtį, tačiau konkrečiai pasakyti, nuo ko tvarkymo darbus reikėtų pradėti - nesugebėjo.
Palangos meras Pranas Žeimys siūlė grąžinti anksčiau pašalintus akmenis, kuriais buvo sutvirtinti Palangos tilto poliai. Meras savo ruožtu apgailestavo, jog Aplinkos ministerija bando primesti pajūrio tvarkymo darbus kurorto Savivaldybei.
"Vasarą sutvirtinome kopas tvorelėmis, patvarkėme, o vėliau vėtra viską sugadino ir nusinešė per šimtą tūkstančių litų. Be to, reikia tvirtinti apsauginį paplūdimio kopagūbrį", - siūlė P. Žeimys.
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis šiurpino situacija Karklėje, kur, pasak jo, kylantis jūros vanduo tiesiog skalauja kapines ir išplauna žmonių kaulus. Ekologo manymu, vienas iš prioritetų pirmuosiuose darbuose turėtų būti kapinaičių tvarkymas.
Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybės ir uosto atstovams didesnį rūpestį kelia paplūdimiai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastrūktūrai Algirdas Kamarauskas siūlė paplūdimių "maitinimui" panaudoti uosto įplaukos kanale kasamą smėlį.
"Pavyzdžiui, vienam kubiniam metrui smėlio transportuoti iš Klaipėdos į Palangą reikėtų apie 2 litų. Jei smėlį kastume iš gilesnių sluoksnių, suma padvigubėtų", - teigė jis.
R. Palaičio paskatinti pajūrio gelbėtojai svarstė galimybę problemą įsprausti į ypatingos ekologinės padėties įstatymo rėmus ir bandyti gauti papildomų lėšų. Pasak liberalo, kitų metų biudžetas Seime bus svarstomas spalio 21 dieną, o iki to laiko dar būtų galima parengti atskiras darbų programas.
Kitą savaitę turėtų būti galutinai suformuota darbo grupė ir numatyti prioritetiniai darbai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą