„Ši kalba – vienas geriausių politinės retorikos meno pavyzdys. Struktūriškai šįkart kalboje daugiau dėmesio skirta užsienio politikai, tarptautiniams reikalams, kas ne visada būdavo Grybauskaitės pranešimuose“, - „Žinių radijui“ ketvirtadienį komentavo A. Kulakauskas. Tai, anot politologo, paaiškinama dabartinio Ukrainos – Rusijos konflikto kontekste.
A. Kulakausko teigimu, D. Grybauskaitės kalba buvo skirta tiems, kurie tiki Prezidente, Lietuvos valdžia ir tuo, kad visi svarbiausi klausimai Lietuvai bus pradėti rimtai spręsti. „Ta kalba jų tikėjimą sutvirtina, juos mobilizuoja. Tie, kurie nusiteikę kritiškai, nebūtinai asmenybių atžvilgiu, bet ir politinės sistemos atžvilgiu, tai ir šitoje kalboje įžiūrės daugiau propagandos nei realybės.“
Politologo nuomone, D. Grybauskaitės kalboje buvo per daug panegirikos teismams. Prezidentė pažymėjo, kad pasitikėjimas teismais per penkerius metus išaugo dvigubai – nuo 24 iki 51 proc. „Kovo mėn. „Vilmorus“ tyrimai rodo, kad teismais pasitiki 21 proc. Kitaip sakant, penktadalis kaip buvo, taip ir liko“, - teigė A. Kulakauskas.
2014 m. kovo mėn. „Vilmorus“ apklausa rodo, kad teismais pasitiki 21 proc. gyventojų, tuo tarpu 2013 m. pabaigos sociologės Eglės Vileikienės atliktos apklausos rezultatai rodo, kad pernai Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teismais žymiai paaugo ir šiuo metu siekia 51 proc.
„Teismų sistemoje prezidentė iš tikrųjų buvo labai veikli, daug personalinių pokyčių, bet kad radikaliai pasikeistų teismų darbo kokybė ir visuomenės požiūris, tai visi šitie pokyčiai, deja, esminės reikšmės neturėjo“, - sakė A. Kulakauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą