Prezidento oponentams - naujametė dovanėlė

Skandalo sūkuryje

Šalies vadovas Rolandas Paksas savo sprendimais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė prezidento priesaiką bei supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus

Tai vakar pripažino Konstitucinis Teismas, baigęs nagrinėti bylą dėl prezidento pasirašyto dekreto, kuriuo išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė dosniausiam R. Pakso rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui.

Pastarasis verslininkas teismo sprendimu artimiausiu metu Lietuvos pilietybės neteks.

Pats prezidentas vakar specialiai surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, jog Konstitucinio Teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo tolesniam darbui ir atsistatydinti jis neketinąs.

Padės apsispręsti

Konstitucinis Teismas (KT) J. Borisovo pilietybės suteikimo aplinkybes tyrė Seimo prašymu. Parlamentui atstovavo vienas iš neseniai sudarytos specialiosios R. Pakso apkaltos komisijos narių Raimundas Šukys.

"Vakarų ekspresui" po KT posėdžio parlamentaras teigė, jog vakarykštis Teismo nuosprendis tik paspartins prezidento likimą spręsiančios Seimo komisijos darbą.

"Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas - vienas iš kaltinimų R. Paksui. Tai pasitvirtino, dėl to balsuojant Seimo nariams apsispręsti turėtų būti lengviau. Juk prezidentas savo rėmėjui Lietuvos pilietybę suteikė už atlygį ir nepaisydamas tautos, valstybės interesų", - sakė parlamentaras.

Seimo apkaltos iniciatorių dokumente yra dar 5 kaltinimai, dėl kurių specialiosios komisijos nariai taip pat turės atlikti tyrimą.

Prezidentas savo ruožtu yra nusisamdęs šešetą žymių sostinės advokatų.

Supainiojo interesus

KT nuo gruodžio ketvirtosios, kai pradėjo nagrinėti bylą, viešuose posėdžiuose apklausė keturiolika kviestų liudytojų. Į klausimus atsakė ir prezidentas.

R. Paksas teisme teigė, kad jo dekretas suteikti Lietuvos pilietybę prieš tai jos netekusiam J. Borisovui buvo teisėtas.

Tačiau KT sprendimas - kitoks: R. Paksas išimties tvarka suteikdamas pilietybę prieštaringai vertinamam J. Borisovui vadovavosi ne Konstitucija, ne tautos, o savo asmeniniais interesais.

Argumentuodamas tokias išvadas KT pirmininkas Egidijus Kūris rėmėsi daugybe pavyzdžių, visas nuosprendžio dokumentas surašytas į kelias dešimtis lapų.

E. Kūris viešo Teismo posėdžio metu taip pat netiesiogiai pabrėžė, kad šiuo atveju Lietuvos pilietybė buvo tiesiog parduota.

Neteisėti abu pasai

Kuriozas, tačiau tai jau antras kartas, kai J. Borisovui Lietuvos pilietybė ir pasas buvo suteikti neteisėtai.

Rusijoje gimęs verslininkas 1990-1991-aisiais metais buvo kadrinis Rusijos karininkas neteisėtai okupuotoje Lietuvoje. 1992-aisias dabartinis milijonierius gavo Lietuvos Respublikos pasą.

Tačiau jau 1994-aisias KT nustatė, kad tam tikru laikotarpiu ne Lietuvoje gimę ir sovietinės armijos, okupavusios Lietuvą, kariuomenėje tarnavę asmenys Lietuvos pilietybės gauti negalėjo.

Pasak E. Kūrio, vėliau Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos į tai atsižvelgė, tačiau rekomendavo J. Borisovui mūsų šalies pilietybę palikti.

Po 2000-ųjų buvęs R. Pakso rėmėjas galiausiai buvo pripažintas visateisiu Lietuvos piliečiu. Tačiau po kelerių metų J. Borisovas lengva ranka prarado Lietuvos pasą, tapęs Rusijos federacijos piliečiu.

"Tai rodo, kad J. Borisovui Lietuvos pilietybė yra ne tokia vertinga ir svarbi, kaip Rusijos", - sakė E. Kūris.

Sulaužė priesaiką

2003-ųjų balandį R. Pakso pasirašytu dekretu J. Borisovui išskirtinėmis sąlygomis Lietuvos pilietybė vėl buvo suteikta.

KT nustatė, kad šio proceso metu prezidentas sulaužė savo priesaiką ir pažeidė Konstituciją, kadangi nebuvo visiems lygiai teisingas. Pats R. Paksas yra aiškinęs, kad pilietybė J. Borisovui išimties tvarka buvo suteikta už nuopelnus valstybei.

Įvertinęs J. Borisovo vadovaujamos kompanijos "Avia Baltika" veiklą, KT nustatė, kad minėto verslininko materialinis įnašas bei kitokia parama gali būti traktuojama tik kaip nuopelnas R. Paksui.

Dabartinio šalies vadovo rinkiminės kampanijos ataskaitoje yra deklaruota, kad J. Borisovas jai skyrė 1,2 mln. litų. Tačiau kai kurių specialistų tvirtinimu ši suma gali būti keletą kartų didesnė.

Be to, pagal teisinius aktus, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tiems valstybei nusipelniusiems asmenims, kurie nėra mūsų šalies piliečiai.

Tačiau tuo metu, kai J. Borisovas už indėlį Lietuvos aviacijai tuometinio prezidento Valdo Adamkaus dekretu buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno ordinu, jis buvo mūsų šalies pilietis.

Neregėti sprendimai

Netvarkos būta ir kitose procedūrose. Teismas, išklausęs liudytojų parodymų, konstatavo, kad J. Borisovo atvejį nagrinėjusios Prezidentūros kanceliarijos pilietybės grupės nariai priėmė iki tol šalies istorijoje neregėtų sprendimų.

Pagal galiojančius normatyvus, prieš asmeniui suteikiant LR pilietybę, Prezidentūros kanceliarijos darbuotojai turi kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Taip ir buvo padaryta.

Tačiau po kelių dienų, Prezidentūros kanceliarijos vadovybės nurodymu, medžiagos apie VSD akiratyje jau seniau atsidūrusį J. Borisovą nurodyta nebeprašyti. E. Kūris teigė, jog toks atšaukimas - "pirmas ir vienintelis kartas".

Beje, svarstant J. Borisovo pilietybės klausimą paties prezidento kabinete, kai kurie KT apklausti Prezidentūros pareigūnai teigė prieš tai net nežinoję, kieno pilietybė bus aptarinėjama.

Be kita ko, R. Pakso dekretas buvo priimtas prieš tai, kai jis įsigaliojo.

KT konstatavo, jog šalies vadovas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, pilietybės įstatymą, o neteisėto pilietybės suteikimo dekreto pagrindu J. Borisovas negalėjo įgyti LR pilietybės. Dėl to nuo tos dienos, kai įsigalios KT nuosprendis, R. Pakso kampanijos rėmėjas LR pilietybę praras.

Denisas NIKITENKA