Prezidentui - grėsmingas parlamentarų įspėjimas

Skandalo sūkuryje

Vakar baigiantis Seimo darbo dienai prezidento Rolando Pakso apkaltos iniciatoriams labai nedaug tetrūko iki planuotų surinkti 85-ių parlamentarų parašų kartelės.

Tiek parašų pakaktų, kad po slapto balsavimo apkaltos pabaigoje šalies vadovas būtų nuverstas nuo posto.

Kol vieni Seimo nariai skubėjo ilsėtis po darbo dienos, kiti gi įkalbinėjo keletą socialdemokratų, kad šie prisijungtų prie jau pasirašiusių 83 parlamentarų.

Už apkaltos pradžią, išskyrus "prezidentinės" Liberaldemokratų partijos narį Egidijų Skarbalių, pasisakė visi Klaipėdoje išrinkti parlamentarai.

Parašų medžioklė - pašėlusi

Teikime pradėti apkaltos procesą yra suformuluoti šeši kaltinimai Lietuvos prezidentui šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

Apkaltai pradėti reikia 36 parlamentarų pritarimo.

Pirmadienį po apkaltos tekstu buvo pasirašę net 75 Seimo nariai, tačiau vakar apkaltos iniciatoriams padidinti šį skaičių sekėsi itin sunkiai: iki 16 val. pavyko prikalbinti vos keturis parlamentarus.

Nors parašų rinkimą buvo planuota baigti dar popietę, R. Pakso oponentai žūtbūt stengėsi surinkti visus planuojamus 85 parašus, tad jų medžioklė tęsėsi iki vakaro.

Skubiai "ant kilimėlio" buvo sukviesti dar po apkaltos tekstu nepasirašę balsų daugumą Seime turinčios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos nariai.

Būtent po šio pasitarimo neapsisprendę socdemai ir žadėjo padėti lemtinguosius parašus.

Savo parašą vakar suraitė ir žaibiškai išpopuliarėjusios Darbo partijos lyderis Seimo narys Viktoras Uspaskichas.

Pajuto politikų spaudimą

Dėl išsiskyrusių nuomonių apkaltos atžvilgiu gali praretėti opozicinės Liberalų ir centro frakcijos sudėtis: vakar žodžiu narystę šioje frakcijoje sustabdė nesutikęs pasirašyti parlamentaras Aleksanderis Poplavskis.

"Vakarų ekspresui" šis politikas teigė nematąs teisinio pagrindo apkaltai pradėti bei taip norintis atspindėti savo rinkėjų nuomonę.

Seimo Liberaldemokratų frakcijos seniūnas Henrikas Žukauskas dienraščiui teigė pastebėjęs, kad dalis parašų buvo surinkta per prievartą.

"Parašai buvo išgaunami ne savo noru, kai kurie abejojantys parlamentarai - įspraudžiami į kampą. Man atrodo, toks patrakęs parašų rinkimas - tik politinis žaidimas, kuris nieko nepakeis. Pats pagrindinis dalykas - apkalta, kurios reikia, kad išsiaiškintume tiesą - kas organizavo šį puolimą prieš prezidentą", - sakė liberaldemokratas.

Opozicinių frakcijų atstovai tokius H. Žukausko kaltinimus atmetė.

Oponentai pervertino jėgas

Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politologijos katedros vedėjas Saulius Šiliauskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog R. Pakso oponentai įspraudė į kampą ne prezidentą, bet patys save.

"Pažvelkite, kaip jie nėrėsi iš kailio, bandydami surinkti tuos 85 parašus ir taip padaryti politinį bei moralinį spaudimą šalies vadovui. Juridinės reikšmės parašai neturi jokios", - svarstė klaipėdietis.

Politologas Lauras Bielinis tokioje parašų rinkimo manijoje įžvelgė Seimo siekį pademonstruoti parlamento vieningumą ir tai, kad tautos išrinktieji gali realizuoti savo tikslus.

"Kadangi apkaltos komisijoje vis viena bent pusę jos narių sudarys Seimo nariai, jau dabar norima parodyti, kad apkalta gali nuvesti iki prezidento atstatydinimo. Jei komisijos teisininkų išvados bus nepalankios prezidentui, tai tik patvirtins dabartinius politikų argumentus", - "Vakarų ekspresui" sakė vilnietis.

Lems slaptas balsavimas

Vertindamas šalies vadovo likimą lemsiančios ir didžiausią dalį parašų apkaltai pradėti surinkusios Socialdemokratų frakcijos poziciją, S. Šiliauskas įžvelgė teigiamų bruožų.

"Tai, kad šioje frakcijoje nuomonės dėl R. Pakso apkaltos išsiskyrė, rodo, kad tarp šių parlamentarų vyrauja demokratija. Frakcija nėra monolitinė ir aklai neseka kiekvienu partijos lyderio Algirdo Brazausko žodžiu", - sakė politologas.

S. Šiliausko įsitikinimu, tie socdemai, kurie nepasirašė po apkaltos dokumentu, tiesiog atstovauja savo elektoratui provincijose ir bijo rinkėjus supriešinti.

"Tačiau slapto balsavimo metu gali atsirasti įvairesnių nuomonių", - sakė Politologijos katedros vedėjas.

Pasak L. Bielinio, A. Brazauskui griežtai valdyti didžiulę socialdemokratų frakciją reikštų ją suskaldyti, dėl to ir nesutapo nuomonės jos viduje.

Abiejų kalbintų politologų nuomonės dėl Liberaldemokratų partijos ir frakcijos Seime likimo išsiskyrė.

S. Šiliauskas mano, jog partija atgauti savo elektoratą dar turi perspektyvų. "Tačiau neatmetu galimybės, kad dalį rinkėjų pasiglemš vis populiarėjanti Darbo partija", - svarstė jis.

L. Bielinis įsitikinęs, jog libdemai jau pasmerkti.

"Partija nebegali veikti Lietuvos politiniame lauke. Šios politinės jėgos lyderių neprofesionalumas tik dar labiau sužlugdė partijos likimą. Juk jie veikė kaip kokie reklamos agentai. Libdemai turi minimalius šansus išlikti politinėje erdvėje", - svarstė politologas.

Nesutaria dėl sudėties

Prieštaringų nuomonių Seimo frakcijose esama ir dėl būsimos specialiosios apkaltos komisijos sudėties sudarymo principų.

Po vakar vykusio parlamento frakcijų seniūnų susitikimo su Seimo pirmininku A. Paulausku paaiškėjo, jog labiausiai nesutariama dėl teisininkų skaičiaus apkaltos komisijoje.

Vykusio pasitarimo dėl prezidentui R. Paksui inicijuojamos apkaltos procedūrų metu E. Masiulis siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad deleguoti teisininkai gali būti įpainioti į privačių ir viešų interesų konfliktą.

"Manau, kad parlamento Statutas nėra pritaikytas prezidento apkaltai, nes teisėjų, prokurorų karjera tiesiogiai priklauso nuo šalies vadovo sprendimo. Taigi teisininkų dalyvavimas komisijoje objektyvumo neužtikrintų", - "Vakarų ekspresui" sakė parlamentaras.

Klaipėdietis įsitikinęs, kad trečdalį komisijos narių turi sudaryti apkaltos iniciatoriai, kitas trečdalis būtų deleguojamas pagal Seimo mažumos daugumos principą iš frakcijų atstovų ir trečią trečdalį sudarytų teisininkai.

Konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius mano, kad Seimas turėtų kreiptis į teismų, prokuratūros vadovybes, tardymo institucijas ir paprašyti pateikti siūlomų dirbti šioje komisijoje teisininkų sąrašą. Parlamentaro nuomone, vėliau reikiamas teisininkų skaičius galėtų būti atrinktas ir burtų būdu.

Pasak Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnės klaipėdietės Irenos Šiaulienės, parlamentinė apkaltos komisija turėtų būti sudaryta iš 12 narių, tarp kurių galėtų būti 6 teisininkai.

Socialliberalų frakcijos vadovas Alvydas Ramanauskas siūlė, kad specialiojoje komisijoje būtų 4 teisininkai. Jo nuomone, dėl apkaltos komisijos sudarymo principų Seimas turėtų apsispręsti balsuodamas.

Tikimasi, kad specialioji apkaltos komisija bus sudaryta dar šios savaitės pabaigoje.

Denisas NIKITENKA