Prieš vykstant dirbti į užsienį - atidumo pamokos Lietuvoje

Ieškantiems laimės

"Darbo migrantams" patariama klausytis patarimų ir specialistų konsultacijų

Nors oficialūs Lietuvos pareigūnai nuolat perspėja, kad vykti dirbti į užsienio valstybes reikėtų tik tinkamai tam pasirengus, o šiose šalyse kuriasi vis daugiau konsultacijas atvykėliams teikiančių firmų, tautiečiai neskuba nei klausytis patarimų, nei naudotis siūlomomis paslaugomis. Specialistų teigimu, taip rizikuojama ne tik nieko neužsidirbti, bet ir prarasti tai, kas "darbo migranto" turima.

"Pats blogiausias variantas - kai žmogus už paskutinius pinigus išvažiuoja į užsienį, o neradęs darbo, net nebeturi už ką grįžti namo. Tad itin svarbu, kad žmonės susirastų darbdavį dar būdami Lietuvoje, sužinotų, kokios konkrečiai yra įdarbinimo bei gyvenimo sąlygos, apmokėjimo tvarka.

Taip pat labai svarbu susirasti legalų darbą, antraip žmogus praranda daug garantijų - darbo stažą, kuris skaičiuojamas, kai ateina laikas gauti pensiją, garantijas, pavyzdžiui, ligos atveju", - šiomis dienomis išplatintame pranešime spaudai tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Rimantas Kairelis.

Ministerijos pareigūnas teigia, kad apsisprendus dirbti užsienyje, reikia išvykimui tinkamai pasirengti. Pasirengimą vertėtų pradėti nuo informacijos rinkimo apie konkrečias darbo galimybes pagal turimą darbo patirtį, kvalifikaciją ir kalbos žinias.

Europos užimtumo tarnybos (EURES) vadybininkų teigimu, užsienyje labiausiai laukiamos yra slaugės, medicinos seselės, vadybininkai, administratoriai, virėjai, tačiau visiems reikia kvalifikaciją įrodančių dokumentų ir, žinoma, anglų ar tos šalies kalbos.

Nežino reikalavimų

Šiuo metu tik Airija, Švedija bei Jungtinė Karalystė yra atvėrusios darbo rinkas naujoms valstybėms Europos Sąjungos narėms.

Daugelis užsienyje padirbėti trokštančių tautiečių plūstelėjo į būtent į Didžiąją Britaniją. Tačiau tik maža dalis naujųjų atvykėlių ir netgi iki šiol Didžiojoje Britanijoje nelegaliai ar pusiau legaliai dirbusių lietuvių žino reikalavimus, įsigaliojusius nuo gegužės 1-osios.

Didžiosios Britanijos Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbta informacija apie naująją darbuotojų registracijos programą (Worker Registration Scheme), tačiau konsultavimo paslaugas Londone teikiančios kompanijos "A2A Associates" reklamos vadybininko Remigijaus Kostrovicko teigimu, nemaža dalis Londone nelegaliai ar pusiau legaliai dirbančių lietuvių dar nežino, kaip ji funkcionuoja.

R. Kostrovickas "Vakarų ekspresui" sakė, jog darbuotojų registracijos programa nėra tik paprastas formalumas. Asmenys, užsiregistravę ir legaliai pradirbę 12 mėnesių, gali prašyti leidimo gyventi Didžiojoje Britanijoje, o šis suteikia teisę laisvai dirbti šalyje ir po ketverių metų kreiptis dėl pilno rezidento statuso. Gavęs šį statusą asmuo turi teisę dar po metų prašyti Didžiosios Britanijos pilietybės.

Prašymą dalyvauti registracijos programoje asmuo privalo pateikti per mėnesį nuo įsidarbinimo pradžios, kitaip jam nebus išduotas atitinkamas sertifikatas ir jis bus priverstas nutraukti darbą.

Garantijų trokšta ne visi

Londono ekonomikos ir politinių mokslų mokyklos studentas Dainius Podolinskis, jau penkerius metus gyvenantis ir dirbantis Anglijoje, "Vakarų ekspresui" teigė, kad ne visi lietuviai skuba pasinaudoti registracijos ir legalaus darbo teikiamomis galimybėmis.

Registracija, anot D. Podolinskio, reikalinga tiems, kas trokšta socialinių garantijų ar tikisi likti gyventi šalyje. Tačiau nemaža dalis Lietuvos piliečių tiesiog siekia per trumpesnį laiką kuo daugiau užsidirbti ir grįžti namo, tad dirba nelegaliai ar pusiau legaliai bei nemoka valstybei mokesčių.

Lietuviai vyrai dažniausiai dirba statybininkais, dažytojais, pagalbiniais darbininkais, o moterys - valytojomis, padavėjomis, viešbučių tvarkytojomis. Daugumai jų mokamas minimalus atlyginimas, t.y. 4-5 svarai per valandą, o statybose galima užsidirbti ir 8-10.

Dalis lietuvių kokioje nors mokykloje ima lankyti anglų kalbos kursus ir tampa studentais, taip įgydami teisę dirbti 20 valandų per savaitę, tačiau dirba kur kas daugiau, mūsų dienraščiui sakė D. Podolinskas.

Šis būdas dirbti pusiau nelegaliai patogus dar ir tuo, kad studentams nereikia prašyti leidimo gyventi Didžiojoje Britanijoje, jie gali laisvai judėti ir dirbti visoje šios šalies teritorijoje.

Tampa sukčių aukomis

Pasak R. Kostrovicko, daugelis lietuvių, nežinodami Didžiosios Britanijos įstatymų, tampa sukčių aukomis. Jis pataria būsimajam "darbdaviui" atiduoti paso originalo ar mokėti mokesčio už suteiktą darbo vietą.

Būtina žinoti, kad darbdavys iš atlyginimo gali išskaičiuoti tik patvirtintus valstybinio draudimo, pajamų mokesčius bei lėšas, skirtas darbuotojo pagyvendinimui ir transportui. Nerimaujantiems dėl savo teisių ir saugumo darbe bei norintiems gauti papildomos informacijos asmenims R. Kostrovickas siūlo kreiptis Saugos informacijos linijos telefonu Londone (+44) 08701545500.

Taip pat patariama nepasitikėti įdarbinimo ar dokumentų tvarkymo paslaugas siūlančiais individualiais asmenimis, nes pasitaiko atvejų, kai atvykėlis nebeatgauna ne tik pinigų, bet ir savo dokumentų.

Nemokantiems anglų kalbos ar neturintiems laiko Lietuvos piliečiams patartina kreiptis į kompanijas, tvarkančias visus oficialius dokumentus, susijusius su darbu ir gyvenimu Didžiojoje Britanijoje.

Atidumas - dar neišvykus

Dėmesį į įvairaus plauko "įdarbintojus" reikėtų atkreipti jau Lietuvoje. Šiuo metu įmonės, įstaigos ar organziacijos dėl piliečių įdarbinimo užsienyje gali tarpininkauti tik turėdamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas licencijas.

Šių metų birželio pradžioje Lietuvoje veikė 47 įmonės, turinčios ministerijos licencijas tarpininkauti įdarbinant žmones užsienyje, ir 28 įmonės, turinčios licencijas verstis jūrininkų įdarbinimo Lietuvos ir užsienio laivuose tarpininkavimo veikla.

Lietuvos darbo biržos specialistų manymu, net radus tinkamą darbą internete ar skelbimų pagalba, neverta aklai pasitikėti pasiūlymais. Dar būnant Lietuvoje reikėtų paieškoti kito panašaus darbo pasiūlymo, kaip alternatyvos, palyginti pasiūlymų darbo ir apmokėjimo sąlygas, kad nebūtų didelių neatitikimų ir galimos apgaulės.

"Svarbu nepamiršti, kad kiekviena diena svečioje šalyje brangiai kainuoja, nes tiek būtiniausioms išlaidoms, o ypatingai būsto nuomai, reikės išleisti žymiai daugiau pinigų. Bet geriausia, jog prieš vykdamas į svetimą šalį žmogus jau žinotų konkrečią datą, nuo kada jis galės dirbti pas darbdavį, kurį susirado dar būdamas Lietuvoje", - teigiama ministerijos pranešime.

Giedrė NORVILAITĖ