Privilegijuotoje Baltikalnės gyvenvietėje privilegijų nebeliko

Privilegijuotoje Baltikalnės gyvenvietėje privilegijų nebeliko

Apleista parduotuvė - rakštis Baltikalnės gyventojams

Baltikalnės gyvenamasis rajonas, įkurtas buvusios privilegijuotos gyvenvietės vietoje, tačiau šiandien čia gyvenantys klaipėdiečiai išimtinių teisių turi mažokai.

Nors šis mikrorajonas, apimantis teritoriją tarp Sausio 15-osios, Galinio Pylimo, Bangų gatvių ir Trinyčių tvenkinio, yra beveik miesto širdyje, jis - gana apleistas ir sunykęs.

Miesto valdininkai jį turbūt yra tiesiog pamiršę. Kai kurie kalbinti Savivaldybės administracijos darbuotojai netgi klausė: "O kur yra toks rajonas?.."

Galbūt todėl visai šalia miesto centro esantys Baltikalnės pastatai tebėra šildomi krosnimis ir prašyte prašosi kapitalinio remonto.

Kaimas pilies tarnams

Pietinėje senosios Klaipėdos dalyje plytėjo pelkėtos ganyklos. XV amžiuje čia atsirado dvarų - žemės gavo karininkai, įsigijo pirkliai. Pagrindinis dvarų verslas buvo gyvulininkystė. Privačių žemių užblokuotas miestas šia kryptimi ilgai negalėjo plėstis.

Tarp dabartinių Bangų ir Tilžės gatvių yra buvęs privilegijuotas Baltikalnės kaimas, kuriame 1589 metais apgyvendinta vienuolika pilies tarnų. 1863 metais Baltikalnė buvo sujungta su miestu.

Dabartinis Baltikalnės gyvenamasis rajonas apima teritoriją, esančią kiek toliau nuo buvusios tikrosios gyvenvietės.

Dabartinėje Galinio pylimo gatvėje, ant buvusio miesto gynybinio pylimo, XIX a. buvo paskirtos vietos Klaipėdos žydams. Šalia dabartinio Senojo turgaus išdygo ligoninė, mokykla, pirtis, sinagogos. Čia tebėra buvusi žydų ligoninė, šiek tiek toliau įsikūrė žydų bendruomenės namai.

Gyveno I. Simonaitytė

Baltikalnės mikrorajone istoriniu bei architektūriniu atžvilgiu ypač vertingas yra pastatas Butsargių g. 5, statytas tikriausiai XIX a. antroje pusėje. Jame, taip pat Tilžės g. 13 name, 1925-1938 metais yra gyvenusi rašytoja Ieva Simonaitytė.

Vienu seniausių Baltikalnės mikrorajono pastatų yra laikomas namas Tilžės g. 15. Pirmą kartą jis aptinkamas 1840 metų miesto plane. Antrojo pasaulinio karo metu šiame pastate buvo įsikūrusi vokiečių belaisvių stovyklos administracija.

Tilžės g. 9 bei 11 - taip pat istoriškai vertingi statiniai, kuriuose dabar yra įsikūrusi kavinė bei biblioteka.

220 metų jubiliejų pernai atšventusi "Švyturio" alaus darykla yra įsikūrusi dar XVII amžiuje veikusios salyklo džiovyklos vietoje, vėliau čia buvo įkurtas alaus bravoras. Dabartinis pirminės sveikatos priežiūros centro pastatas Bangų g. 4 yra priklausęs alaus daryklos kompleksui.

Kūrena krosnis

Baltikalnės gyvenamajame rajone yra ir sovietinės architektūros pavyzdžių, vadinamųjų "chruščiovkių", tačiau dauguma rajono pastatų - ikikarinės statybos. Kai kuriems jų būtinas kapitalinis remontas. Reikėtų remontuoti fasadus, stogus, kaminus. Deja, čia įsikūrę privatūs savininkai tam neturi lėšų, o Savivaldybės administracija pinigų neskiria.

Baltikalnės rajoną administruojanti UAB "Senamiesčio valdos" siūlo gyventojams problemą spręsti kuriant bendrijas, imant paskolas ir patiems tvarkant savo būstus.

Kai kurie Butsargių bei Baltikalnio gatvių namai dar tebešildomi krosnimis. Tiesa, žadama, jog ir šie pastatai ateityje taps centralizuotos miesto šildymo sistemos dalimi. Dėl to bus nugriauti apgriuvę sandėliukai namų kiemuose. Tačiau kol kas miesto valdžia tam lėšų nenumato.

Tvarkymo ypač reikalauja Butsargių bei Baltikalnio gatvės. Daug nepatogumų sukelia apleista ir jau dešimtmetį niekam nerūpinti buvusi maisto parduotuvė. Anot vietinių gyventojų, čia lankosi narkomanai, girtuokliauja asocialūs asmenys, gyvena valkatos. Kiemai kenčia nuo šiukšlių: juose išverčiami konteineriai, mėtosi panaudoti švirkštai.

Ponia Ingrida kartais į šį rajoną užsuka eidama pasivaikščioti. "Negražus šis rajonas: namai apleisti, šalia - bendrabučiai, aplink - netvarka. Na, čia turbūt visokių žmonių gyvena. Iš ryto nelabai kokius sutikau: sumuštus, prastai išsimiegojusius", - šyptelėjo ji.

"Senamiesčio valdų" darbuotojai pastebėjo, jog daug Baltikalnės gyventojų - asocialūs. Rumpiškės gatvėje esą yra landynių, narkotikų platinimo taškų. Iš tokio liūno šio rajono neištraukia net šalia esanti Marijos Taikos Karalienės bažnyčia...

Bijo išeiti į gatvę

Ponas Povilas, į Baltikanės rajoną užsukantis tik iš mokyklos pasiimti anūkės, pastebėjo, kad šis rajonas - apleistas.

"Pažiūrėkit, kokie namai - apskurę, apgriuvę, be išvaizdos", - sakė jis. Baltikalnio gatvėje esantis anūkės lankomos Vydūno vidurinės mokyklos vienas iš pastatų taip pat jam nepatinkantis: negražus, šaltas, jame - senas inventorius. Na, bet mokytojais skųstis ponas Povilas sakė negalintis: "Jei jau pasirinkai tokią specialybę, tai kitoks ir negali būti - tik geras", - mano jis.

Bet Vydūno mokyklos moksleiviai Ernesta, Ieva, Linas ir Andrius sakė, jog jų mokykla jiems labai patinkanti: ir graži, ir mokytojai puikūs. Nors nuo mokyklos jie sakė gyvenantys tolokai, jiems neatsibosta kasdien į ją važinėti. "Tik ryte šiek tiek baisoka čia vaikščioti, nes mažai žmonių būna. Bet kai prašviesėja, visai nebaisu", - sakė Ernesta.

"Sutemus bijome išeiti į gatvę, - pasakojo ponia Teresė. - O pensininkai net į laiptinę bijo išeiti, nes močiutes užpuola, atima rankines."

Ponia pastebėjo, kad šitam rajonui reikėtų daugiau tvarkos. "Va, baidyklė, - atkreipė dėmesį į apleistą parduotuvę moteris. - Visi gyventojai kalba, kad pastatą reikėtų tvarkyti. Tiek metų jis čia stovi..."

Tačiau garbaus amžiaus ponia Liucija tvirtino: "Labai patinka čia gyventi - ramu, gražu. Tik kai tenka grįžti iš pedagogių susitikimo, tai stengiuosi pareiti ne vėliau kaip penktą valandą. Na, gal tik Rumpiškės gatvė šiek tiek neramesnė."

Moteris jau 35 metus gyvena šiame rajone. Ji prisiminė, kad jis visada buvo ramus ir tvarkingas, o netoliese esantis parkas nuolat traukė ir tebetraukia žmones.

Rima ČELIAUSKAITĖ

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder