Politinės batalijos
Politologai prognozuoja, kad Rolandui Paksui atsisakius dalyvauti priešlaikiniuose prezidento rinkimuose dėl itin menko rinkėjų aktyvumo rinkimai gali ir neįvykti.
Kai kurių Seimo narių nuomone, jei nušalintasis prezidentas vėl bandys balotiruotis, elektoratas skils į dvi stovyklas: vieni už R. Paksą, kiti prieš jį, tad ankstesnių rinkimų mozaikiškumo gali nebelikti.
Vis labiau kurstomos aistros dėl pretendentų į kandidatus visas penkias didžiausias šalies partijas paskatino kiek nuleisti garą - šiandien organizuojamas partijų suvažiavimas, po kurio ir paaiškės galimi kandidatai.
Interpretavo Konstituciją
Vakar paaiškėjo kol kas vienintelis save iškėlęs prezidento rinkimų dalyvis - pernai ne itin sėkmingai politikoje jėgas išbandęs verslininkas Juozas Petraitis.
Tai pranešęs šis Australijos lietuvis kitu savo pareiškimu spaudos konferencijoje trumpam sudrebino visas priešrinkiminių batalijų pozicijas.
Verslininkas įsitikinęs, kad, jo manymu, prezidento rinkimuose pagal Konstituciją negali dalyvauti kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus ir laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas.
"Politinės krizės iniciatoriai šiandien aktyviai rengiasi dalyvauti prezidento rinkimuose, nepaisant to, kad Lietuvos Konstitucija kai kuriems iš jų tokios teisės nesuteikia", - sakė J. Petraitis.
Tokią savo nuomonę jis mėgino grįsti Konstitucijos 78 straipsniu, pagal kurį "tas pats asmuo Respublikos prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės".
Žinia, A. Paulauskas ir V. Adamkus jau du kartus siekė valstybės vadovo posto.
Tačiau Konstitucijos ekspertė profesorė Toma Birmontienė "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog Australijos lietuvis į minėtą straipsnį tiesiog neįsigilino.
"Pagal Konstituciją kandidatuoti į prezidentus galima kiek nori kartų, o būti išrinktam šalies vadovu - tik dviem kadencijoms. Konstitucijoje keliami reikalavimai kandidatui nesutampa su prezidento buvimu šalies vadovu", - teigė T. Birmontienė.
J. Petraitis jau dalyvavo praeituose rinkimuose, kuriuose surinko 3,69 nuošimčio balsų.
Žarstosi kaltinimais
Tuo tarpu didžiosios partijos toliau kertasi ir žarstosi kaltinimais.
Vakar politinių šūvių salvę į socialdemokratų stovyklą paleido konservatoriai, o socdemai prieš tai griežtais pareiškimais suerzino liberalcentristus.
Šios partijos, kurių atstovai - dabartinis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas - nuo socdemų ir V. Adamkus - nuo dešiniųjų - viena kitą kaltina bendro kandidato idėjos sužlugdymu.
Klaipėdos universiteto (KU) politologo Sauliaus Šiliausko nuomone, socdemai nenori apleisti partinių pozicijų, todėl deleguodami Č. Juršėną elgiasi strategiškai.
"Socdemų logika tokia - jei jau skelbiama, kad bendras kandidatas turi būti nepartinis V. Adamkus, tai kodėl jis turi būti visa apimantis? Jis neatitinka kairiųjų nuostatų, yra liberalių pažiūrų, tad savo kandidato iškėlimas - natūralus socdemų žingsnis", - "Vakarų ekspresui" sakė S. Šiliauskas.
Konservatoriai socdemus vakar taip pat apkaltino populizmu ir išpuoliais prieš V. Adamkų.
R. Pakso baubas
Priešrinkiminiame darže kol kas nuošalyje stovi ir V. Adamkus, ir A. Paulauskas, ir R. Paksas. Jie dar svarsto, ar lipti ant grėblio.
S. Šiliausko nuomone, kol kas ištikimiausi bendro kandidato idėjai yra socialliberalai, nes iki šiol nekelia jokių savo pretendentų.
"Antra vertus, tai yra partijos strategija - A. Paulauskas jau sakė, kad viską lems keli veiksniai. Jei rinkimuose nedalyvaus R. Paksas - nedalyvaus ir V. Adamkus, o A. Paulauskas - taip. Jei balotiruosis R. Paksas, aš taip suprantu, balotiruotųsi V. Adamkus, kurį paremtų A. Paulauskas", - prognozavo politologas.
Jo nuomone, didžiosios partijos vis dėlto gali rasti kompromisą dėl minimalaus kandidatų skaičiaus - dviejų.
Trečiadienį vykusiame didžiųjų partijų lyderių susitikime nors ir nesutarta dėl vieno kandidato, priimtas kitoks politinis sprendimas - laukti ir stebėti.
Pasak konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus, galutinis "pats rimčiausias partijų sprendimas dėl kandidatų bus priimtas likus 15 dienų iki pirmojo rinkimų turo". Prezidento rinkimų įstatymas numato, jog būtent šiuo laiku, t.y., likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų pradžios, kandidatai gali atsiimti savo kandidatūras.
Rinkimuose dalyvauti apsisprendė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderė Kazimiera Prunskienė, o krikščionys demokratai niekaip neišsprendžia savo problemų partijos viduje.
Šiuo metu partijoje niekaip nesutariama, kuris iš politikų yra pirmininkas. Partijos vadovu save laikantis Kazys Bobelis teigė, jog krikdemai svarsto įvairiausias galimybes.
"Jungtis su libdemais, nuosakiaisiais konservatoriais? Nežinau, reikia išsiaiškinti, kas kandidatuos, o kai žinosime, kur ir ką galėtume gauti, kur naudingiau - tada ir pasakysime sprendimus", - "Vakarų ekspresui" vakar sakė Seimo narys K. Bobelis.
Elektoratas - dvejopas
Šiandien visų politinių jėgų žvilgsniai turėtų būti nukreipti į liberalų demokratų būstinę, kadangi dalyvauti partijos suvažiavime pakviestas R. Paksas.
"Dar nežinau, ar jis ateis, bet tai yra mūsų kandidatas. Apie visokias bendro kandidato paieškas mes ir anksčiau žinojome. Tie žmonės, kurie nuvertė prezidentą, užantyje nešiojosi svajonę užimti R. Pakso postą ir tik deklaravo, kad veikia vardan Lietuvos, yra vieningi. Jie vieningi tik nuvertimo klausimais, o dabar visi kiša savo kandidatus", - "Vakarų ekspresui" vakar sakė libdemų frakcijos Seime seniūnas Henrikas Žukauskas.
Jo manymu, per rinkimus Lietuvoje bus dvejopas elektoratas: arba už, arba prieš R. Paksą.
"O anksčiau buvo kitaip, nes svarstei, balsuoti už dešiniuosius ar kairiuosius, centrinius ir pan. Dabar - arba tu už, arba prieš", - garantavo parlamentaras.
S. Šiliausko nuomone, R. Pakso apsisprendimas dalyvauti arba ne rinkimuose gali būti lemiamu ir kitais atžvilgiais.
"Jei R. Paksas nedalyvaus, rinkėjų aktyvumas gali būti labai menkas, gali net neįvykti rinkimai. O jei atstatydintas prezidentas balotiruosis, be itin aktyvaus balsavimo matysime ir aiškią priešstatą. Jei kandidatuoja R. Paksas, vyks nuo skandalo pradžios užsitęsęs procesas - vieni sieks revanšo (R. Pakso aplinka - Aut. Past.), o kiti stengsis įveikti "paksizmą", - prognozavo politologas.
Anot S. Šiliausko, šie rinkimai nuo ankstesnių skirsis ne tik priešlaikinių statusu, bet ir pretendentų, kandidatų skaičiumi - jų bus mažiau.
Denisas NIKITENKA
Rašyti komentarą