Rinkimų batalijos persikels į teismą

Politiniai rakursai

Kone pirmą kartą prezidento rinkimų kampanijos startas bus paženklintas politinių varžovų skundais ir teismų maratonu.

Apie galimybes apskųsti vienokį ar kitokį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) verdiktą Rolando Pakso atžvilgiu vakar "Vakarų ekspresui" pripažino skirtingų rinkimų štabų vadovai.

Jei VRK R. Pakso neregistruos tarp pretendentų rinkimuose, bylinėsis liberaldemokratai, o jei jų kandidatui rinkimuose bus leista dalyvauti - į teismą kreipsis oponentai.

R. Pakso politiniai varžovai teigia, jog tiesiog būtina, kad teismas išaiškintų, ar Konstituciją pažeidęs bei viešuosius ir privačiuosius interesus supainioję eksprezidentas gali pakartotinai siekti prarasto posto.

Štabas pasiruošęs

Pasak R. Pakso rinkimų štabo vadovo Valentino Mazuronio, libdemų partijos skyriai jau pasiruošę bet kurią akimirką mesti savo desantą ir per itin trumpą laiką surinkti reikiamą parašų kiekį.

"Mes galime, kad ir per tris dienas surinkti tuos 20 tūkst. parašų. Tačiau jei VRK neleis R. Paksui balotiruotis, vertinsime tai kaip politinį susidorojimą ir juodųjų technologijų naudojimą valstybiniu mastu. Juk ne paslaptis, kad komisijos sudėtis artimiausiu metu bus tvirtinama iš naujo, tad jos nariai gali norėti įtikti socdemams", - "Vakarų ekspresui" vakar sakė V. Mazuronis.

Apie tai, kad teisinių kliūčių R. Paksui dalyvauti rinkimuose nėra, yra sakę ir teisės specialistai, Konstitucijos žinovai.

Tuo tarpu jei VRK leis R. Paksui dalyvauti rinkimuose, į teismą kreiptųsi liberalcentristai. Pasak jų, bus siekiama teisiškai išsiaiškinti esamą situaciją ir sukurti precedentą.

Tiek "Vakarų ekspreso" kalbinti socdemų, tiek konservatorių vieni iš lyderių tvirtino neturintys "jokio noro tampytis po teismus" ir galimybių bylinėtis dėl R. Pakso nesvarstę.

Apskundus VRK sprendimą Aukščiausiajam administraciniam teismui, šis gali kreiptis dar ir į Konstitucinį Teismą.

Socdemų korta

Be kita ko, priešlaikiniai prezidento rinkimai ir toliau gilina krizę valdančiojoje socialdemokratų ir socialliberalų koalicijoje.

Socdemai jau priėmė galutinį sprendimą, savuoju kandidatu iškėlę Česlovą Juršėną, ir tikrai nekeis šio sprendimo. Tačiau kartu jie išklausys kitų partijų atstovų nuomones, kurios vis dėlto jokios įtakos socialdemokratų sprendimui neturės.

Tokią poziciją žurnalistams vakar išdėstė socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Brazauskas.

Jis pabrėžė, jog ypač svarbus esąs VRK sprendimas dėl R. Pakso registravimo kandidatu. Čia pat A. Brazauskas pridūrė, jog VRK sprendimas svarbus ne tiek socialdemokratams, kiek kitoms partijoms, žadančioms kelti kandidatus.

"Daug kas priklausys nuo VRK sprendimo. Nuo to priklausys naujų papildomų kandidatų atsiradimas. Socialdemokratų planų VRK sprendimas tikrai nekoreguos, nes mes savo kandidatą užregistravome, jis bendra demokratine tvarka pripažintas kaip mūsų kandidatas", - sakė A. Brazauskas.

Premjeras dar kartą pakartojo nematąs jokio reikalo partijoms tartis dėl vieno bendro kandidato.

"Jei tai būtų parlamento renkamas prezidentas, tada logiška, bet kada renka žmonės ir už žmonėms spręsti, kas bus prezidentas, - keistai atrodo. Prezidentą žmogus pasirenka nevertindamas priklausomybės partijai, jie jį mato kaip asmenį", - kalbėjo A. Brazauskas.

Griebėsi šantažo

Tuo tarpu kitos partijos vis dar nepraranda vilties iškelti ir paremti bendrą kandidatą. Šia idėja tikįs pareiškė ir iš Ukrainos grįžęs laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas.

Bendru tradicinių partijų remiamu kandidatu gali tapti arba Valdas Adamkus, arba buvęs euroderybininkas Petras Auštrevičius. Apie įvairias priešrinkiminių kovų strategijas vakar kalbėta ir antrajame partijų derybų raunde, tačiau derybos, kaip ir tikėtasi, baigėsi be rezultatų.

Plačiai diskutuota ir vieno iš socialdemokratų lyderių Gedimino Kirkilo trečiadienį nedviprasmiškai užsiminta pastaba, kad jeigu socialliberalai, nekeldami savojo kandidato, neremtų Č. Juršėno, tokiu atveju gali kilti sunkumų partneriams derantis dėl būsimųjų Seimo rinkimų.

Tokius pareiškimus soclibai įvertino kaip šantažą.

Pirmasis radikalas

Vakar paaiškėjo dar vienas politikas, kuris norėtų balotiruotis prezidento rinkimuose.

"Taip, aš ketinu dalyvauti rinkimuose, jei R. Paksas nebus įregistruotas tarp pretendentų į kandidatus. Priešingu atveju prezidento posto siekti neketinu", - "Vakarų ekspresui" sakė vienas iš Seimo radikalų, liaudies sąjungos "Už teisingą Lietuvą" lyderis Julius Veselka.

Parlamentaro nuomone, jis galėtų tapti tuo kandidatu, kuris "atstovauja visos visuomenės, o ne vien tik elito interesams". J. Veselka prezidento rinkimuose dalyvavo ir 2002-aisiais, tačiau į antrąjį turą nepateko.

Prezidento rinkimai kartu su rinkimais į Europos parlamentą vyks birželio 13-ąją.

Denisas NIKITENKA