Sakalas bando sulesti "Vakaro žinias"

Politinio skandalo sukūryje

Aloyzas Sakalas, medžiojantis politinio skandalo Prezidentūroje kaltininkus, susirado naujo lesalo. Seimo laikinosios komisijos pirmininkas užsipuolė dienraštį "Vakaro žinios" ir apkaltino jį valstybės finansų pamatų griovimu.

A. Sakalui užkliuvo šių metų sausio 3-ąją 350-ies tūkstančiu tiražu išėjęs "Vakaro žinių" numeris. Antrojo prezidento rinkimų turo išvakarėse numeryje buvo išspausdinti keli reklaminiai straipsniai apie Rolandą Paksą.

Taip pat - publikacija "Velniai griebia Vilniaus banką", kurią A. Sakalas tapatina su specialiai suorganizuota banko žlugdymo akcija. Jos kaltininkais A. Sakalas vadina tuometinio kandidato į prezidentus R. Pakso rėmėjus.

Antradienį "Vakaro žinių" redakcijoje A. Sakalo liepimu apsilankė viešnios iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Jos pasiėmė legendinį laikraščio numerį ir R. Pakso rinkimų štabo sutartį, kurioje numatyta, jog "Vakaro žinios" įsipareigoja išspausdinti 4 reklaminius straipsnius ("Lietuvos žmonės nori permainų", "Politikos ežiukai - prieš R. Paksą", "Šaukiu aš tautą" ir "Žmonės R. Pakso nebijo").

Į politinį skandalą bandomo įtraukti dienraščio vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius sako jau įpratęs prie specialiųjų tarnybų dėmesio. Jis teigia laukiantis "Vakaro žinias" apšmeižusio A. Sakalo atsiprašymo.

- Ar po mestų kaltinimų "Vakaro žiniomis" ir FNTT pareigūnų apsilankymo ruošiatės galimiems kitų tarnybų patikrinimams ar kratoms?

- Mes neturime ko slėpti. Šiais metais redakcijoje jau lankėsi ir mokesčių inspekcija, ir saugumas. Nieko įtartino pas mus nerado. Tačiau mes nelinkę piktintis nelauktų svečių vizitais - juk tai puiki galimybė dar kartą patiems pažiūrėti, kaip gerai funkcionuoja laikraštis iš vidaus. Be to, mes vertiname rodomą dėmesį: juk jeigu tavimi, ar būtum žmogus, ar laikraštis, niekas nebesidomi, reiškia esi ir niekam neįdomus.

- Kodėl A. Sakalui užkliuvo tik "Vakaro žiniose" išspausdintas straipsnis apie susidariusią padėtį Vilniaus banke, kai šia tema rašė ir kitų leidinių žurnalistai?

- Per prezidento rinkimus "Vakaro žinios" jau buvo tapusios įtakingu leidiniu, turinčiu didelį skaitytojų ratą. Be abejo, kad mūsų konkurentams, kovojantiems dėl vietos po saule, tai nepatiko.

- Turite omeny antradienio straipsnius viename iš respublikinių dienraščių, vadinančio save lyderiu?

- Ir ne tik jį. Vienoje barikadų pusėje su šiuo dienraščiu - ir LNK televizija su Edmundu Jakilaičiu priešakyje.

- Kuo galite pagrįsti savo žodžius?

-Prisiminkite skandalo prezidentūroje pradžią: niekas, išskyrus šį dienraštį ir LNK necitavo saugumo įrašytų pokalbių.

- Norite pasakyti, kad šios dvi žiniasklaidos priemonės dirba saugumui?

- Ne. Teisingiau būtų sakyti - bendradarbiauja: rašo ir rodo tik tai, kas naudinga Laurinkaus pavaldiniams. Kadangi "Vakaro žinios" yra laisvas ir nepriklausomas dienraštis, nesiruošiantis padlaižiauti vienai ar kitai valdžios struktūrai, ir patekome nemalonėn.

- Bet skandalingoje istorijoje, kai saugumietis Valerijus Saveljevas bandė rinkti "kompromatą" apie "Vakaro žinių" leidėjus, plunksnos broliai buvo lyg ir vieningesni, o kai kurie leidiniai pasirodė su skandalingom antraštėm, kad Lietuvoje puolama laisva spauda?

- Nenorėčiau sutikti. Tuomet, kai viešumon iškilo skandalas dėl šio saugumiečio veiksmų, žiniasklaida buvo nusistačiusi ne prieš bandymus užčiaupti laisvai spaudai burną, bet prieš save pačią. Ir tas pats respublikinis dienraštis, ir LNK propagavo mintį, jog visas skandalas dėl saugumiečio šnipinėjimo - mūsų pačių prasimanytas.

- Gal tokiam nusistatymui turi įtakos faktas, jog "Vakaro žinios" yra vadinamas bulvariniu laikraščiu?

- Lietuvoje vadintis bulvariniu dienraščiu yra didžiulė garbė. Bulvarinis laikraštis reiškia tik priklausomybę nuo turimų skaitytojų skaičiaus. Tai laisvė nuo politinių jėgų ar finansinių struktūrų įtakos.

- Kokią dabartinio puolimo prieš jūsų dienraštį baigtį prognozuotumėte?

- Kadangi kaltinimai "Vakaro žinioms" buvo mesti be jokio tyrimo, ieškant to, ko nėra, galima nuspėti, kad toliau vargu, ar bus aiškinamasi. Šią istoriją bus siekiama kuo skubiau pamiršti, tad ir tyrimas baigsis nė neprasidėjęs. Logiška manyti, kad bandymas "Vakaro žinias" įtraukti į politinį skandalą baigsis Seimo laikinosios komisijos pasinėrimu į gilesnę Rolando Pakso rinkimų kampanijos finansavimo analizę.

- A. Sakalas jūsų laikraštį sutapatino su ginklu, nukreiptu prieš valstybę. Ir bankus žlugdot, ir prezidentus keičiat. Ar laikraštis pajėgus tokius darbus nuveikti?

- Sakalui tiesiog norėčiau padėkoti už įvertinimą. O jeigu rimčiau, tai nė vienas dienraštis ar televizija nesužlugdys neturinčio ko slėpti banko ar sąžiningai savo pareigas atliekančio prezidento. Kas dėl Vilniaus banko, tai galiu pasakyti, kad jo darbuotojai iki šiol nesuvokia, kodėl vadovybė delsė garsiai kalbėti apie sunkumus. Visi gi matė žmonių, norinčių atsiimti savo indėlius, eiles. Tačiau vadai tylėjo. Ne kartą esu pasakęs, kad pusę milijardo litų Vilniaus bankas prarado per savo prezidento Juliaus Niedvaro tylėjimą.

- Ar "Vakaro žinios" daug praras, jeigu taip ir nesulauks pageidaujamo atsiprašymo?

- Atsiprašymas būtinas sukilusioms ambicijoms nuraminti. Juk dienraštis apkaltintas už akių, neatsiklausus nei mano, nei kitų nuomonės. Kita vertus, jeigu "Vakaro žinios" būtų iš tikrųjų kaltos, sulauktumėme ne kažkokių neargumentuotų pasisakymų, o tam tikrų sankcijų. Pavyzdžiui, orderio areštui.

Dėmesio centre - Vilniaus bankas

Panika tarp Vilniaus banko indėlininkų kilo 2002-ųjų pabaigoje, Kalėdų išvakarėse. Tuo metu prie seniausio ir didžiausio šalies komercinio banko nusidriekė norinčiųjų atsiimti savo santaupas eilės. Apie tris savaites bankininkai tylėjo ir neskubėjo nuraminti panikos apimtų žmonių bei paaiškinti susiklosčiusią situaciją.

Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras pagaliau prakalbo tik po to, kai bendra indėlių suma sumažėjo per 13 milijonų litų. Tačiau apie priežastis nekalbėjo, apsiribojęs posakiu, kad banko veiklai indėlių netekimas teturi "emocinę reikšmę".

Esant neaiškumams, apie juos ėmė rašyti spauda. Visi cituojami šaltiniai (žinomi verslininkai, ekspertai, Pramoninkų konfederacijos atstovai) teigė žurnalistams girdėję gandus apie neaiškią padėtį banke.

Gruodžio 31-ąją Vilniaus bankas kreipėsi į specialiąsias tarnybas ir prašė išsiaiškinti, kas gandus apie banką skleidžia.

Sausio 3-ąją saugumo vadas Mečys Laurinkus lankėsi pas tuometinį prezidentą Valdą Adamkų. Po susitikimo V. Adamkus, mosikuodamas žurnalistams panosėje "Vakaro žiniomis", pareiškė, kad "rinkimų kampanija peržengė visas padorumo ribas". Tądien M. Laurinkus pareiškė, kad saugumas jau nustatė gandų apie Vilniaus banką skleidimo šaltinius. Ir tik vėliau, vasario viduryje, M. Laurinkus, prisiminęs pokalbį su V. Adamkumi, pasakė, kad prezidentui buvo neaišku, kodėl banko vadovybė pati nesiėmė jokių priemonių nepagrįstiems gandams nuraminti.

Tą patį mėnesį šalį sudrebino skandalas, kurio pagrindiniu herojumi tapo saugumietis V. Saveljevas, bandęs rinkti "Vakaro žinių" leidėjus kompromituojančią informaciją.

Natalija MOGUČAJA