Seimo teisininkai: svarstant siūlymą dėl pavardžių rašybos būtina kalbininkų išvada

Socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo įregistruotą projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pažymi, kad oficiali VLKK pozicija būtina projekto svarstymo ir priėmimo stadijose, pateikimo stadijai tokios išvados nereikalaujama.

Savo išvadą Seimo teisininkai grindžia Konstitucinio Teismo vasarį paskelbtu sprendimu, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų „aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.

Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.

„Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, oficialias išvadas, išdėstytą jos poziciją, siūlymus“, - rašoma išvadoje.

Seime yra įregistruoti du alternatyvūs projektai dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose.

Socialdemokratų atstovų I.Šiaulienės ir G.Kirkilo teikiamu Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektu siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Alternatyviu grupės Seimo narių įregistruotu projektu siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Vienas projekto iniciatorių konservatorius Valentinas Stundys sako, kad įregistruotas pasiūlymas - kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.

Originalios pavardžių rašybos siekia lenkų tautinė mažuma, kuri taip pat nori ir lenkiškos vietovardžių rašybos tautinių mažumų gyvenamuose regionuose.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruosius kelerius metus buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų situacijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.