Seimo valdyba blokuoja prezidento kontrataką

Skandalo sūkuryje

Šalies vadovo Rolando Pakso siūlymas inicijuoti apkaltą parlamento pirmininkui Artūrui Paulauskui įklimpo teisinėse interpretacijose.

Vakar Seimo valdyba suabejojo, ar R. Pakso raštas su kaltinimais A. Paulauskui atskleidus valstybės paslaptį yra teisėtas.

Nepaisant užstrigusių apkaltos Seimo pirmininkui inicijavimo procedūrų, "Vakarų ekspresas" išsiaiškino, jog R. Pakso mesti kaltinimai iš tiesų gali būti pagrįsti.

Reaguodama į parlamento vadovybės abejones, Prezidentūra laikosi nuomonės, kad R. Pakso raštas - teisėtas, o Seimo valdyba esą "kabinėjasi prie žodžių".

Klausėsi slaptų įrašų

Įvairiomis politinėmis versijomis apipintas R. Pakso raštas su mestais kaltinimais A. Paulauskui daugumai parlamentarų atrodo neteisėtas tik dėl to, kad jame esą neteisingai suformuluotas kreipimasis.

Seimo pirmininkas kaltinamas sąmoningai atskleidęs informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, asmenims, kurie neturėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Tokiu būdu A. Paulauskas kaltinamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs duotą priesaiką ir pažeidęs Valstybės paslapties įstatymą.

Mat spalio 30-ąją Seimo pirmininkas supažindino 11 parlamentarų su tuo metu dar slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma "Dėl grėsmių nacionaliniam saugumui".

Pasak "Vakarų ekspreso" šaltinių, mažiausiai 4 skubiai sušauktame posėdyje dalyvavę Seimo nariai iš 12-os teisės susipažinti su minėtuoju dokumentu neturėjo. Kai kurie iš jų leidimo dirbti su slaptais dokumentais neturi ir dabar.

Maža to, esą Seimo pirmininkas suteikė galimybę išklausyti ir slapta įrašytus pokalbius telefonu, kuriuose skamba ir Jurijaus Borisovo grasinimai R. Paksui.

Gąsdina kalėjimu

Pasak vieno iš spalio 30-ąją Seimo pirmininko kabinete su VSD pažyma susipažinusio parlamentaro Henriko Žukausko, Seimo nariai sėdėjo prie bendro stalo, o slaptoji pažyma keliavo iš rankų į rankas.

"Niekas iš posėdyje dalyvavusių nebuvo akis apsimuturiavęs šaliku, o ausis užsikimšęs kamštukais. Vyko ne tik dokumento aptarinėjimas, bet ir skaitymas, pokalbių klausymasis. Pabrėžiu - visiems buvo įdomu. Juk ta pažyma vėliau sukėlė ir šį skandalą. A. Paulauskas pažeidė įstatymą, nes su įslaptinta medžiaga galima susipažinti tik gavus prokuroro sankciją", - "Vakarų ekspresui" sakė Seimo liberaldemokratų frakcijos vadovas H. Žukauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad už Valstybės paslapties įstatymo pažeidimą gresia laisvės atėmimas iki 3 metų.

H. Žukauskui pritarė ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Lionginas.

"Seimo pirmininkas pirmiausiai turėjo įsitikinti, kad visi kviesti parlamentarai turėjo teisę su slapta operatyvine medžiaga susipažinti, o tik tuomet ją komentuoti. A. Paulauskas aiškina, esą tik bendrais bruožais apibūdinęs situaciją ir pažymos turinio neatskleidęs. Nesąmonė - tai buvo pernelyg rimtas dokumentas ir į jį reikėjo įsigilinti", - dienraščiui sakė J. Lionginas.

Pasak jo, prezidento siūlymas pradėti apkaltą A. Paulauskui - pagrįstas.

Neturėjo leidimų

"Vakarų ekspreso" šaltinių teigimu, teisės susipažinti su slapta medžiaga neturėjo A. Paulausko vadovaujamos socialliberalų partijos frakcijos Seime pirmininkas Alvydas Ramanauskas ir parlamento vicepirmininkas Artūras Skardžius.

Su pastaruoju Seimo nariu vakar "Vakarų ekspresui" susisiekti nepavyko, tačiau A. Ramanauskas pats pripažino, jog su slapta informacija dirbti jis neturi teisės iki šiol.

"Dokumentus tokiam leidimui tvarkau tik dabar. Tačiau aš nemačiau tos pažymos, kol ji dar nebuvo išslaptinta. Buvau kabinete, bet nemačiau. Man sakė, kad yra tokie ir tokie pavojai valstybei", - sakė parlamentaras.

A. Ramanauskas pripažino ir tai, kad esą girdėjo tik "fragmentus slapto įrašo, kuriame skamba grasinimai".

Neoficialiomis žiniomis, neturėdami tam teisės, su slapta informacija spalio 30-ąją susipažino ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas bei kitas Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius.

"Vakarų ekspresui" pamėginus tiek įvairiuose Seimo padaliniuose, tiek VSD išsiaiškinti, kas iš tiesų neturėjo minėtų leidimų, abiejų institucijų atstovai kaip reikiamos informacijos šaltinį nurodinėjo vieni kitus.

Supainiojo formuluotę?

Prezidento raštas vakar vis dėlto buvo peradresuotas Seimo Teisės departamentui. Šis turės paneigti arba patvirtinti parlamento valdybos abejones dėl kreipimosi teisėtumo. Atsakymas, tikėtina, bus gautas tik kitą savaitę.

Pasak vieno geriausių Seimo statuto žinovų, socialdemokrato Česlovo Juršėno, esą R. Pakso kreipimesi supainiotos sąvokos.

"Pagal statutą Seimo pirmininką nušalinti nuo pareigų gali tik Seimo nariai, pareiškę jam nepasitikėjimą. Tam užtektų 71 parlamentaro pritarimo. Tačiau atimti mandatą iš A. Paulausko apkaltos būdu galima tik pagal Konstituciją", - "Vakarų ekspresui" paaiškino pirmasis Seimo vicepirmininkas.

Pagal Konstituciją, apkaltos būdu nušalinti gali būti prezidentas, Aukščiausiojo, Apeliacinio ir Konstitucinio teismų pirmininkai arba šių institucijų teisėjai bei Seimo nariai.

"R. Paksas prašo pradėti apkaltą Seimo pirmininkui, o Konstitucijoje to nėra numatyta. Prezidento kreipimąsi reikia performuluoti A. Paulauską įvardijant kaip Seimo narį, nes juk kalbama apie mandatą, o ne apie pareigas Seime", - sakė Č. Juršėnas.

Tačiau prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad tokiais būdais esą yra bandoma "kabinėtis prie žodžių, kadangi Seimo pirmininkas negali nebūti ir Seimo narys".

Komisija - privaloma

Jei Seimo Teisės departamentas parlamento valdybos abejones atmes, arba, priešingu atveju, prezidentas perfrazuos savo kreipimąsi taip, kaip bus prašoma, bet kokiu atveju Seime bus sudaryta specialioji komisija kaltinimų pagrįstumui įvertinti.

Pasak vakar šalies vadovo kreipimąsi svarsčiusios parlamento Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino, Seimo statutas nenumato jokios kitos galimybės, kaip tik Seimo specialiosios tyrimų komisijos sudarymą, kuris šiuo atveju parlamentui būtų privalomas.

"Prezidentas turi teisę vienas, papildomai nerenkant Seimo narių parašų, inicijuoti apkaltą, tad Seimui greičiausiai reikės sudaryti naują specialiąją komisiją ir pradėti tyrimą", - aiškino A. Salamakinas.

Paklaustas, kas būtų, jei dauguma Seimo narių atmestų teikimą sudaryti apkaltos komisiją, A. Salamakinas teigė, jog "tokiu atveju Seimas pažeistų prezidento teisę".

Jo tvirtinimu, jokio balsavimo dėl apkaltos komisijos sudarymo, gavus prezidento siūlymą inicijuoti apkaltą, ir neturėtų būti. Seimas balsuos tuomet, kai komisija baigs darbą ir įrodys arba paneigs asmens, kuriam taikoma apkalta, kaltę.

Specialioji A. Paulausko apkaltos komisija dirbtų vadovaudamasi tais pačiais principais, kaip ir R. Pakso atveju.

Denisas NIKITENKA