Seimo narys "darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas nepritaria siūlymams kitu būdu, ne taip, kaip numato Konstitucija, suteikinėti galimybę užsienyje gyvenantiems žmonėms turėti ir Lietuvos pilietybę. Parlamentaras mano, kad toks masinis dvigubos pilietybės įteisinimas iškreips demokratinius procesus šalies viduje ir pažeis Lietuvos Konstituciją.
"Net jeigu Seimas įteisintų dvigubą pilietybę, jis pažeistų Konstituciją ir tokio įstatymo galiojimą sustabdytų Konstitucinis Teismas. Niekam nevalia pažeidinėti aukščiausiojo šalies įstatymo, net siekiant neva labai kilnių tikslų", - sako Seimo narys. M. Zasčiurinskas mano, kad dvigubos pilietybės įteisinimas, atsižvelgiant į labai didelius emigracijos mastus, iškreiptų demokratijos procesus Lietuvoje, galėtų privesti prie galutinio valstybės žlugimo.
"Suteikus galimybę visiems turėti dvigubą pilietybę, mes galime susidurti su paradoksalia ir labai pavojinga situacija - kai Lietuvos piliečių, gyvenančių už Lietuvos ribų, būtų daugiau negu čia pasilikusių gyventi žmonių. Šie asmenys galės spręsti Lietuvoje gyvenančių žmonių likimą net nesilankydami mūsų šalyje, o tokia praktika gali sužlugdyti mūsų valstybę. Kitas klausimas - kaip būtų sprendžiami Tėvynės gynimo klausimai?", - pažymi M. Zasčiurinskas.
"Lietuvos pilietybė - ne bulvių maišas, kurį galima parduoti ar perduoti kitam. Mes negalime nuvertinti Lietuvos pilietybės instituto. Lietuvos pilietybė - absoliuti vertybė. Dvigubos pilietybės be išimties ribų įteisinimas tik sumenkins mūsų šalį, vaikams, jaunimui parodys, kad Lietuva - ne Tėvynė. Nes Tėvynė - tik viena", - įsitikinęs M. Zasčiurinskas.
Jis primena, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstituciją, pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu ir kitos valstybės pilietis gali būti tik labai retais (atskirais), išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais; šie atvejai negali būti paplitę. Tokios Konstitucijos nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.
Praėjusį penktadienį Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Pilietybės įstatymo projektui.
Seimas išplėtė ratą asmenų, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pagal Seime svarstomą Pilietybės įstatymo projektą, dvigubą pilietybę galėtų turėti išvykusieji ir po 1990 m. kovo 11 d. - Nepriklausomybės atgavimo, jei yra lietuvių kilmės asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą