Moterų teisės
Seksualinį priekabiavimą darbe patiriančios moterys, nors ir ginamos įstatymų, linkusios tylėti.
Švietimo sistemoje dirbanti 25 metų klaipėdietė Inga pasakojo nuolat turinti kęsti kolegos priekabes: sėdynės žnaibymą, kojų glostymą ar "netyčinį" prispaudimą prie sienos, prasilenkiant koridoriuje.
Netekėjusi mergina nepatenkinta tokiu vyresnio kolegos rodomu dėmesiu. Inga apie tai bandė kalbėti su juo pačiu. Nors vyro buvo išvadinta senmerge, tačiau priekabės trumpam liovėsi. Po kurio laiko situacija toliau kartojosi. Nedideliame kolektyve, kur dauguma moterų, Ingos skundų vyresnės kolegės nesuprato.
Pasak prevencinės programos prieš moterų seksualinį išnaudojimą "Darbe saugu" atstovės Loretos Pakutkės, jei mergina dėl tokio kolegos elgesio jaučia diskomfortą, reikėtų reaguoti: kreiptis į "Socialinės atsakomybės centro" nemokamai konsultuojančius psichologus arba į Lygių galimybių kontrolierės tarnybą.
Anot L. Pakutkės, moterys retai išdrįsta ginti savo teises. Ne kiekviena ir supranta, kad diskomfortą keliantis kolegos ar viršininko dėmesys - seksualinio priekabiavimo užuomazgos.
Statistika prieštarauja realybei
Praėjusiais metais į Lygių galimybių kontrolierės tarnybą dėl seksualinio priekabiavimo kreipėsi trys moterys (tarp jų nebuvo nė vienos Klaipėdos regiono gyventojos), šiemet - nė vienos.
Pasak tarnybos patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos, šie trys atvejai - tik ledkalnio viršūnė. Susidūrusios su seksualiniu priekabiavimu moterys nedrįsta viešintis, nes joms tuoj priklijuojama "pati kalta" etiketė.
Būtent dėl šios priežasties, anot L. Pakutkės, kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje seksualinio priekabiavimo problema neegzistuoja.
Kovo mėnesį Lietuvoje pradėta įgyvendinti prevencinė programa prieš seksualinį moterų išnaudojimą parodė, kad ši problema anaiptol nėra išsigalvota. Vos pradėjus įgyvendinti programą į "Socialinės atsakomybės centrą" kreipėsi virš 60 moterų.
Seksualinio priekabiavimo problemą dailiosios lyties atstovės ryžtasi spręsti tik anonimiškai, su psichologais.
Trumpi sijonai - tik pasileidėlėms?
"Imkite mane ir skaitykite" - taip perfrazuodamas pirmosios lietuviškos knygos autorių Martyną Mažvydą apie trumpus sijonus seginčias merginas bei visuomenės požiūrį į jas kalbėjo Lygių galimybių kontrolierės tarnybos patarėjas.
Trumpus sijonus seginčios merginos neretai susiduria su išankstiniais stereotipais - tokius esą nešioja tik pasileidėlės, ir jei prie jų priekabiauja vyrai - pačios kaltos.
Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės teigimu, visuomenėje seksualinio priekabiavimo tema vertinama nevienareikšmiškai. Išdrįsusios apginti savo teises moterys yra smerkiamos bei neretai laikomos laisvo elgesio moterimis.
Anot kontrolierės, dėl tokios nuomonės kaltas žemas visuomenės sąmoningumas.
Daugelis moterų neviešina seksualinio priekabiavimo atvejų bijodamos prarasti darbą ar pabloginti darbo santykius.
Kita vertus, anot V. Dambravos, seksualinio priekabiavimo atvejus sunku įrodyti. Ne retai tokio įvykio liudininkai vėliau atsisako liudyti, baimindamiesi netekti darbo vietos. Dažniau seksualiai priekabiauja aukštesnes pareigas už moterį užimantys vyrai arba darbdaviai.
Suomijoje savo teises gina ir vyrai
Prevencinės programos atstovė susiduriančioms su seksualiniu priekabiavimu ar išnaudojimu moterims siūlė kreiptis į Lygių galimybių kontrolierės tarnybą pasikonsultuoti, kaip apginti save teisinėmis priemonėmis. Tačiau tai esą labiau kraštutinis atvejis. Jei priekabiauja kolega, apie tai būtų galima pakalbėti su darbdaviu.
"Socialinės atsakomybės centre" dėl seksualinio priekabiavimo darbe visus šiuos metus moteris nemokamai konsultuos psichologai.
Vakarų Europoje dėl seksualinio priekabiavimo ryžtasi kreiptis 15-20 proc. moterų. Daugiausiai moterų skundžiasi Suomijoje, kur šiuo metu taip pat įgyvendinama programa "Darbe saugu".
Beje, čia apie šią problemą vis dažniau prabyla ir vyrai. Per trejus metus besikreipiančiųjų dėl priekabiavimo vyrų skaičius išaugo nuo 5 iki 7 procentų.
Daug pasyviau seksualinio priekabiavimo tema gvildenama Lietuvos kaimyninėse šalyse. Lenkijoje įstatymas dėl seksualinio priekabiavimo pasirodė prieš dvejus metus, o Latvijoje iki šiol nėra ne tik tokio įstatymo, bet ir lygias galimybes kontroliuojančios institucijos.
Lietuvoje seksualinio priekabiavimo sąvoka apibrėžta dar 1998 metais, priėmus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą