Tokį Darbo kodekso papildymo projektą įregistravo Seimo nariai Edvardas Žakaris, Alma Monkauskaitė ir Edmundas Jonyla. Jie taip pat siūlo Vėlines išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo.
Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacijose būtų nedirbama kiekvienų metų lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną.
Pasak projekto iniciatorių, Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė šį senoji lietuvių kalendorinė šventė. "Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių",- sako parlamentarai.
Jie primena, kad 2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso - kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė.
"Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vis dėlto dar nuo sovietmečio Vėlinės lapkričio 2-ąją yra darbo diena, iki šiol Lietuvos žmonėms nesudaromos galimybės tą dieną aplankyti tolimesnius artimųjų kapus. Vėlinių negali pakeisti religinė Visų Šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1 d., kuri skirta pagerbimui tų šventųjų, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos. Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena. Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus",- sako projekto rengėjas Edvardas Žakaris.
Etninės kultūros globos taryba irgi siūlo lapkričio 2-ąją - Vėlines įteisinti kaip švenčių dieną.
Lietuva šiuo metu turi 15 švenčių dienų, tačiau iš jų 3 šventės būna tik sekmadieniais (Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos). Pasak E. Žakario, skaičiuojant švenčių dienų skaičių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva kasmet turi tik 12 švenčių dienų.
Tiek pat kaip Lietuva švenčių dienų be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 6 šalys - Austrija, Belgija, Čekija, Latvija, Lenkija, Slovėnija.
E. Žakario duomenimis, daugiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 13 šalių - Kipras (16 dienų), Slovakija, Malta ir Lichtenšteinas (po 15 dienas), Prancūzija (14 d.), Portugalija (13 d. + 4 šventės atskiruose regionuose), Kroatija (13 d.), Ispanija (13 d. + 17 švenčių regionuose), Jungtinė Karalystė (8 d. + 36 šventės regionuose), Liuksemburgas (11 d. + 2 regionuose), Islandija (12 d. + 2 šventiniai pusdieniai), Bulgarija (11 d. + 2 šventiniai pusdieniai), Vokietija (9 d. + 7 šventės regionuose).
Mažiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 11 šalių - Suomija, Italija ir Graikija (po 11), Estija, Norvegija, Nyderlandai, Rumunija ir Vengrija (po 10 dienų), Airija (9 d. + 1 regione), Danija ir Rumunija (po 9 dienas).
"Lietuva priskiriama toms šalims, kurios turi mažiausiai niekada nesutampančių su savaitgaliais švenčių dienų - tik Velykų pirmadienį, kai tuo tarpu net 25 Europos šalys tokių dienų turi daugiau",- sako E. Žakaris.
Jis pastebi, kad kasmet dalis švenčių dienų sutampa su savaitgaliais - 2016 m. Lietuvoje tokiu būdu prapuola" 3 švenčių dienos (gegužės 1 d., gruodžio 24 ir 25 d.). "Turint omenyje, kad dar 3 šventės Lietuvoje yra nuolat sutampančios su sekmadieniais, 2016 m. realus švenčių dienų skaičius Lietuvoje sudarys tik 9 dienas",- sako Seimo narys E. Žakaris.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą