Sklypų dalybos
Į žemės sklypų skandalą tyrusios Vyriausybės sudarytos komisijos juoduosius sąrašus pakliuvo ir Klaipėdos apskrityje dirbantys valstybės tarnautojai bei matininkai.
Tai po užbaigto patikrinimo "Vakarų ekspresui" patvirtino viena iš komisijos narių, Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tačiau palyginti su kitose apskrityse užfiksuotais pažeidimais, Vakarų Lietuvoje jų itin mažai.
Patikrinus penkiolikos valstybės tarnautojų bei jų giminaičių 153 žemės sklypų įsigijimo teisėtumą, Generalinę prokuratūrą pasieks vos kelios bylos.
Pasieks ir prokuratūrą
Pasak R. Šalaševičiūtės, daugiausiai galimų pažeidimų nustatyta patikrinus Šilutės rajono savivaldybės tarnautojų sklypus. Kontrolierių akiratin pateko 2 darbuotojai.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojai žemę įsigijo sąžiningai.
Tikrinant nustatyti galimi pažeidimai sklypus įsigyjant trims Šilutės rajono bei Klaipėdos miesto savivaldybėse dirbančių tarnautojų giminaičiams.
Tikrintas ir penkių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnų bei jų giminaičių 151 sklypo įsigijimo teisėtumas. Galimi teisės aktų pažeidimai nustatyti tik dviejų tarnautojų atžvilgiu. Įtarimų sukėlė vieno iš darbuotojo giminaičių žemės dokumentai.
Anot R. Šalaševičiūtės, visa informacija jau perduota Klaipėdos apskrities viršininkei Virginijai Lukošienei.
Valdininkė šiuo metu yra išvykusi į Vilnių, todėl "Vakarų ekspresui" pasidomėti, kokių priemonių bus imtasi, vakar nepavyko.
"Pilietis, matantis, kad yra problemų dėl žemės sklypo, gali jo atsisakyti. Jam to nepadarius, apskričių viršininkai patys spręs, kreiptis į atitinkamas institucijas, ar ne. Tačiau dvi bylos, susijusios su Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje dirbančių tarnautojų sklypais, perduotos Generalinei prokuratūrai", - sakė R. Šalaševičiūtė.
Pasinaudojo įstatymo pataisa
Seimo kontrolierė atsisakė paskelbti galimų vadinamųjų žemgrobių pavardes.
"Pasakysiu, kad jų postai - ne ypač aukšti. Sklypai - ne prestižinėse vietose, tačiau keletu atveju, įtariama, neteisėtai buvo įsigytas ar grąžintas miškas, o tai jau dideli pinigai", - sakė Seimo kontrolierė.
Pasak jos, daugiausiai pažeidimų galėjo būti įvykdyta nuo 1999 iki 2001 metų.
Tuomet galiojo įstatymo pataisa, kuri suteikė galimybę pirkti teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Žmonės, nepanorę atgauti žemės ir laukdami, kada gaus kompensaciją pinigais, teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą parduodavo. Tokiais atvejais valstybės tarnautojai, ypač - žemėtvarkininkai, disponuodami atitinkama informacija, piktnaudžiaudavo tarnyba.
Politikų pavardės neskelbiamos
Seimo Antikorupcijos komisijos pavedimu politikų bei jų giminių žemių sklypų įsigijimo aplinkybes tyria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
"STT akiratyje - visų Seimo kadencijų, vyriausybių, šalies savivaldybių politikai. Žinau, kad jau yra sąrašas su pavardėmis ir sklypų skaičiumi, tačiau aš jo dar nemačiau. Gal prezidentas Rolandas Paksas turi", - "Vakarų ekspresui" sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė.
Pirmadienį šios komisijos posėdžio metu STT vadovas Valentinas Junokas informavo, jog pastarųjų dviejų kadencijų Seimo nariai ir šešių vyriausybių ministrai bei šių politikų giminaičiai aktyviai dalyvavo atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus. Ketvirtadalis šių atvejų kelia įtarimus teisėsaugai.
"Vakarų ekspreso" paklausta, ar tarp STT akiratin patekusių politikų yra ir Klaipėdoje išrinktų parlamentarų arba uostamiesčio Savivaldybės Tarybos narių, STT atstovė spaudai Elena Martinonienė nuo komentarų susilaikė.
Anot STT vadovo, 1996-2000 ir 2000-2004 metų kadencijų parlamentarai bei 6-12 vyriausybių nariai ir jų artimieji susigrąžino nuosavybės teises į 1928 žemės sklypų, iš jų 473 sklypų įsigijimas STT kelia įtarimą.
V. Junoko teigimu, minėtieji parlamentarai ir jų giminaičiai turi 1179 sklypus, o vyriausybių nariai ir jų giminės - 749 sklypus.
Pasak jo, ateityje bus paviešintas tik sąrašas politikų, kurių sklypai bus pripažinti įsigyti neteisėtai ar kaip nors kitaip pažeidžiant įstatymus.
Žemės grobstymo skandalą tyrusios komisijos narė Rimantė Šalaševičiūtė informavo, jog Klaipėdos apskrities savivaldybių tarnautojai gali būti piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. ELTOS nuotr.
Denisas NIKITENKA
Rašyti komentarą