Iki šių metų pradžios savivaldybės už žemę galėdavo imti nuo 0,01 iki 1, 5 proc. žemės vertės mokesčio tarifą, tačiau nuo sausio viršutinė riba kilstelėta net iki 4 proc. Todėl A. Mockus pataisomis siekia pašalinti galimybes savivaldybėms nustatyti nepagrįstai didelį mokestį už atitinkamos paskirties žemę, galimybę kiekvienai savivaldybei skirtingai interpretuoti tas pačias įstatyme įtvirtintas normas. Be to, kaip akcentavo Seimo narys, naujos redakcijos įstatyme žemės mokestis skaičiuojamas jau nebe nuo buvusios indeksuotos žemės vertės, o nuo vidutinės jos rinkos vertės. Jau vien dėl to tarifas padidėjo nuo kelių iki keliolikos kartų. Todėl projekte numatyta, kad maksimali riba neturėtų viršyti 1 proc.
„Nors priimant naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą buvo teigiama, kad maksimalių tarifų taikymas palies tik apleistos žemės savininkus, atlikus savivaldybių tarybų patvirtintų tarifų analizę, matoma, kad kai kuriose savivaldybėse be jokių skrupulų buvo nustatyti maksimalūs tarifai ne tik apleistai ar nenaudojamai žemei, bet ir kitos paskirties žemei“, - kalbėjo A. Mockus.
Jis pateikė kelis pavyzdžius. Pakruojo rajone maksimalūs tarifai nustatyti konservacinės paskirties žemei, Ukmergės, Kelmės rajonuose - naudingųjų iškasenų, Pakruojo rajone - visuomeninio naudojimo, Rietave - mėgėjų sodų ir t.t.
Pasak A. Mockaus, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Registrų centro duomenimis, daugiau kaip 85 proc. žemės mokesčio mokėtojų sudaro fiziniai asmenys. Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas šalies ūkyje paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu sudarė 1730 litų. Tai per metus sudaro apie 20 tūkst. litų.
„Pritaikius maksimalius ar artimus jiems žemės mokesčio tarifus, žemės mokesčio dydis viršys daugumos žemės savininkų gaunamas metines pajamas“, - konstatavo A. Mockus.
Parlamentarui nesuvokiama, kad, pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės į nenaudojamų žemės sklypų kategoriją įtraukia ne tik apleistus sklypus, bet ir tokius, kuriuose pradėtos, bet nebaigtos statybos, nors leidimas joms galioja iki 10 metų. Tad nors sklypų savininkai nepažeidžia jokių įstatymų, jie yra baudžiami. Vilnius tokiai žemei nustatė 3 proc. tarifą, Kaunas - 2 proc.
„Tačiau mokesčiais žmonės apkraunami net nesigilinant, kodėl jie netęsia statybų. Gal paprasčiausiai laikinai to daryti neleidžia finansinės galimybės, gal žmogus darbo neteko. O čia dar ir daug didesni mokesčiai pasunkina padėtį. Manau, taip paprasčiausiai norima lengviausiu keliu savininkus nustumti nuo žemės, kad ją įsigytų tie, kurie turi priėjimą prie valdžios. Anksčiau žmonės būdavo nustumiami nuo žemės gaisrais, o dabar įstatymu. Įduotas įrankis oficialiai, be jokios rizikos, be įrodymų perimti turtą“, - teigė A. Mockus.
Anot jo, net ir apleistų piktžolėmis sklypų savininkų negalima vien dėl to apkrauti didesniais mokesčiais, nes Nacionalinė žemės tarnyba už tai baudžia administracine tvarka ir skiria baudas.
„Vadinasi, apleistos ar nenaudojamos žemės savininkas ar naudotojas bus baudžiamas net kelis kartus - pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nustatant maksimalų žemės mokesčio tarifą apleistai ar nenaudojamai žemei. Tai prieštarauja Konstitucijai, sakančiai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“, - konstatavo A. Mockus.
Anot jo, iš viso mokesčių diferencijavimas negali būti taikomas kaip bausmė, nes baudimo funkcija priskirta administracinių pažeidimų arba baudžiamajai teisei.
Seimo narys nesuvokia, kaip parlamentarai sugebėjo pritarti tokiam ydingam naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui.
„Gal čia buvo noras leisti savivaldybėms pasipinigauti, gal buvo jaučiamas jų spaudimas“, - svarstė jis.
A. Mockus tikisi, kad pataisos bus patvirtintos. Juo labiau kad protingus argumentus išdėstė žemės savininkai, juos palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Ir žemdirbiai ketina iš valdžios reikalauti, kad dabartinis įstatymas būtų stabdomas ir viskas keičiama iš pagrindų.
„Mokestis už žemę, kuri yra naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti, žemdirbiams išsilaikyti, išsimaitinti, neturėtų priklausyti nuo jos rinkos vertės. Tai ypač aktualu priemiesčiuose ir kitose gerose vietose, kur verslininkai superka aplinkines žemes, sukelia ir žemės ūkio paskirties žemės kadastrinę kainą, ir žemdirbiui staigiai padidėja mokestis. Nuo seno žemės ūkio paskirties žemės kaina priklausydavo nuo jos našumo, derlingumo, tiek, kiek galima pagaminti produkcijos. Argi nuo to, kad jos rinkos vertė dėl spekuliantų išaugo, padidėjo jos derlingumas?“ - stebėjosi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą