Istorija dėl slaptos pažymos nutekinimo stipriau kirto visuomenės pasitikėjimui Valstybės saugumo departamentu (VSD), o diskusijos dėl algų atkūrimo aukšto rango politikams nusmukdė Konstitucinio Teismo (KT) reitingus.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 22-gruodžio 2 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų VSD dalis buvo vienoda - po 42 proc., dar 16 proc. respondentų nuomonės neturėjo. Duomenis analizuojantys "Baltijos tyrimų" analitikai pažymi, kad nepasitikinčiųjų VSD buvo 10 proc. daugiau nei prieš mėnesį, tai yra institucija, kuria pasitikėjimas smuko labiausiai.
"Mes tiesiogiai neklausiame, kodėl išsakoma viena ar kita pozicija, belieka daryti prielaidą, kad tai susiję su pastaraisiais įvykiais. Akivaizdu, lapkritį buvo daug diskutuojama apie VSD skandalą. Įdomu, kad tai atsiliepė kol kas ne tiek Prezidentūrai, kiek pasitikėjimui saugumu", - sakė "Baltijos tyrimų" marketingo direktorius sociologas Romas Mačiūnas.
Žiniasklaidoje didelio atgarsio sulaukė įvykių seka, susijusi su VSD pažymoje išdėstytos informacijos apie galimas Rusijos informacines atakas prieš Lietuvos valstybės vadovus paviešinimu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo krėsti žurnalistai, įpareigota atskleisti informacijos šaltinį. Vėliau šį pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino Vilniaus apygardos teismas.
Viešojoje erdvėje spekuliuojama, kad informacija galimai nutekėjo iš Prezidentūros. Už tyrimą atsakingi prokurorai ikiteisminio tyrimo turinio nekomentuoja.
Šis skandalas Prezidentūros, kaip institucijos, reitingams kol kas įtakos neturėjo. Prezidentūra, lapkričio pabaigos duomenimis, išliko geriausiai vertinamų valstybės institucijų - ketvirtoje - vietoje. Ja pasitiki 65 proc., nepasitiki 28 proc., o nuomonės neturi 7 proc. apklaustųjų.
Už Prezidentūrą geriau vertinama tik Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Bažnyčia ir krašto apsauga.
Analitikai pažymi, kad po spalio mėnesio apklausos išaugo nepasitikėjimas ir Konstituciniu Teismu(KT). KT pasitiki 48 proc., nepasitiki 44 proc., o nuomonės neturi 8 proc. apklaustųjų. Nepasitikinčių šia institucija per mėnesį padaugėjo 8 proc. punktais.
"Baltijos tyrimų" sociologas tai buvo linkęs sieti su visuomenės reakcija į KT sprendimą dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų teisėjų algų atkūrimo.
"Nors pats sprendimas buvo priimtas ir anksčiau, bet tuo metu sekė Seimo reakcija ir sprendimai, visa tai buvo daug aptarinėjama ir žiniasklaida tam skyrė didelį dėmesį", - sakė R. Mačiūnas.
"Baltijos tyrimų" duomenimis, 5 procentiniais punktais padaugėjo nepasitikinčių savivaldybėmis ir "Sodra".
Šiek tiek padidėjo gyventojų pasitikėjimas policija (2 procentiniais punktais), o kitų institucijų vertinimas pakito nežymiai ar liko toks pat.
2013 metų lapkričio mėnesį suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 88 proc.), Bažnyčia (69 proc.), krašto apsauga (68 proc.), Prezidento institucija (65 proc.), policija (59 proc.), Lietuvos žiniasklaida (58 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (52 proc.), Lietuvos banku (51 proc.) ir "Sodra" (50proc.).
Kiekviena iš šių institucijų pasitiki daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų. Dar viena institucija gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki - Konstituciniu Teismu.
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 73 proc.), komerciniais bankais (64 proc.), teismais (62 proc.), muitinėmis (59 proc.), prokuratūra (57 proc.) ir Lietuvos Vyriausybe (55 proc.).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą