Šiandien Finansų ministerijoje turėtų būti iš esmės svarstomos Danės upės ir Pilies uostelio krantinių rekonstrukcijos projekto problemos. Mat Klaipėdos savivaldybė nurodyto pažeidimo neištaisė, tačiau Europos Sąjungos paramos šiam projektui grąžinti neketina ir siūlo kitą išeitį.
Pernai lapkritį Klaipėdos savivaldybė įgyvendino pirmąjį projekto "Jūrinio turizmo infrastruktūros Lietuvoje plėtra - jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įkūrimas" etapą. Projektui buvo skirta beveik 26 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) parama, tačiau baigti projektą iki galo dar trūksta 18 mln. Lt.
Gruodį VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) prie Ūkio ministerijos gavus informacijos iš Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai", paaiškėjo, kad vienas iš projekto tikslų nėra pasiektas, mat Klaipėdos savivaldybė projekto paraiškoje įsipareigojo Piliavietės teritorijoje numatyti krantinių mažiesiems laivams švartuotis, tačiau to nepadarė. Užfiksavus pažeidimą, Klaipėdos savivaldybė buvo įsipareigojusi iki kovo 31 dienos informuoti LVPA ir Ūkio ministeriją, kaip ruošiasi jį ištaisyti.
Ant koncesininko pečių
Vakar LVPA atstovas ryšiams su visuomene V. Valiušaitis informavo, kad kovo 31 d. buvo gautas Klaipėdos savivaldybės raštas. Ji tvirtina, kad dabartinėmis sąlygomis prie plūduriuojančių prieplaukų Pilies uostelyje gali stovėti mažieji laivai iki 20 m ilgio ir 3,5 m pločio, nevykdantys komercinės keleivių plukdymo veiklos. Todėl "Pajūrio laivams" ir kitiems numatoma vietos skirti ne Pilies uostelyje, bet prie Danės krantinių. Savivaldybė įsipareigoja dalį rekonstruotų krantinių, ne mažiau kaip 300 metrų, skirti keleivių perkėlimo paslaugas atliekantiems laivams švartuoti. Taigi patraukti pontonus Pilies uostelyje ir taip išspręsti problemą jau net nebežadama.
Savivaldybė nurodo, kad pasirašant Pilies uostelio ir Danės krantinių koncesijos sutartį tie 300 m bus esminis reikalavimas koncesininkui. Krantinių suteikimo sąlygas jis privalės derinti kartą per metus prieš sezono pradžią. Nesuderinęs kainos su savivaldybe, koncesininkas privalės suteikti krantinę neatlygintinai. Tokia nuostata bus taikoma ne tik asociacijos "Pajūrio laivai" atstovams, bet ir visiems mažųjų laivų savininkams.
Ar LVPA tenkina toks savivaldybės atsakymas, V. Valiušaitis vakar atsakyti negalėjo. Jo manymu, daug kas turėtų paaiškėti po šiandien Finansų ministerijoje įvyksiančio pasitarimo, kuriame dalyvaus visos suinteresuotos pusės. Paklaustas, ar pasitarime bus ir "Pajūrio laivų" atstovai, sakė manąs, kad jie turėtų dalyvauti.
Pasak V. Valiušaišio, minėtas projektas Klaipėdoje yra vienas įdomiausių iš 331 projekto, kurį administravo agentūra, paskirsčiusi 2004-2006 metų paramos lėšas, bet jis turi būti įgyvendintas iki galo.
Patriotizmas
Asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas "Vakarų ekspresui" sakė, kad savivaldybės atstovai jokių derybų su asociacija toliau nevedė, o apie šiandien vyksiantį pasitarimą Finansų ministerijoje jis nebuvo informuotas ir jame nedalyvaus.
Kai kurie klaipėdiečiai piktinasi, esą mažųjų laivelių savininkai nėra savo miesto patriotai - dabar, kai ir taip sunkus metas, kai minėto projekto įgyvendinimui iki galo trūksta 18 mln. Lt, jie dar kaišioja pagalius savivaldybei į ratus, keldami reikalavimus skirti jiems vietos Pilies uostelyje.
"Manau, kad didžiausias nepatriotas yra tas, kuris turėdamas tiek lėšų suniokojo šitas krantines. Jos už tokius pinigus pastatytos absurdiškai ir prarado savo paskirtį. Linkiu savivaldybei gauti trūkstamų lėšų", - sakė A. Valentinas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą