Stintų ištekliai: kodėl žvejų tinklai niekada neištuštės ir kas saugo šią žuvį?

Gamtos sąlygos svarbiau už tinklus

Aplinkos ministerijos specialistai pabrėžia, kad stintų gausa labiausiai priklauso nuo hidrologinių sąlygų, o ne nuo sužvejojamo kiekio. Stintos yra trumpaamžės žuvys, todėl jos atsistato kur kas greičiau nei lėtai bręstančios rūšys.

Mokslininkų vertinimu:

• Saugus limitas: Nepadarant žalos gamtai, galima sužvejoti iki 50 proc. visų stintų išteklių.

• Jauniklių bumas: Periodiškai fiksuojami rekordiniai stintų jauniklių gausumai rodo, kad populiacija išlieka gyvybinga.

• Laimikio paslaptis: Jei žvejai vienais metais sugauna mažiau, tai dažnai rodo ne žuvies trūkumą, o nepalankias oro sąlygas žvejybai.

Griežta kontrolė ir tarptautiniai susitarimai

Nors stinta laikoma atsparia rūšimi, jos ištekliai nėra palikti savieigai. Galioja griežtos taisyklės, užtikrinančios tvarią žvejybą:

1. Neršto apsauga: Draudžiama žvejoti po neršto grįžtančias stintas, o prasidėjus masiniam nerštui, žvejyba visiškai stabdoma.

2. Kvotų dalijimasis: Kasmet bendra Lietuvos ir Rusijos komisija nustato sugavimo limitus Kuršių mariose (pavyzdžiui, Lietuvai skiriama apie 470 tonų, Rusijai – apie 240 tonų).

3. Įrankių ribojimas: Nustatyti konkretūs gaudyklių kiekiai ir leistinos žvejybos vietos.

Šios priemonės garantuoja, kad „Stintapūkio“ kvapas Kuršių nerijoje džiugins dar daugelį kartų.