Suvenyrų medžiotojams - pasienio siurprizai

Kontrabanda

Gamtos vertybių kontrabanda yra trečias pagal dydį nelegalus verslas pasaulyje, tačiau mūsų šalis nusikaltėliams tėra menka tranzitinė salelė.

Į muitininkų spąstus patenkantys asmenys vis dar tikina nieko negirdėję apie jau trečius metus veikiančią Vašingtono konvenciją, pagal kurią iš užsienio gabenant įvairias gamtos vertybes reikia turėti specialius leidimus.

Nors teisiniu dokumentu yra saugomos nykstančios gyvūnų ir augalų rūšys, pati sistema kerta antru lazdos galu - teisėtvarkininkų nemalonėn lengvai gali patekti ir niekuo dėtas žmogus.

Muitininkai - biologai

Pagal gaunamą pelną, kuris yra per 53 milijardus litų per metus, nelegali prekyba nykstančių rūšių gyvūnais ir augalais yra trečioje vietoje po nelegalios prekybos narkotikais ir ginklais.

Todėl ir Lietuva 2002 metais pasirašė Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, dar vadinamą CITES arba Vašingtono konvencija.

Šiame teisiniame dokumente yra išvardyta dešimtys tūkstančių gyvūnų bei augalų rūšių, kurias norint gabenti reikia įvairiausių leidimų.

Tokią gausybę rūšių nesunkiai atpažintų retas aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos biologas, tačiau toks darbas užkrautas visiems šalies muitininkams ir pasieniečiams.

Jie privalo tikrinti atvykstančio ar išvykstančio piliečio bagažą, išsiaiškinti, iš kokio gyvūno dalių pagamintas pakabukas, auskarai, ar krokodilo batus avintis asmuo turi įrodymų, kad avalynę pirko legaliai.

Uostas - ne koridorius

Nors į Klaipėdą nuolat iš įvairiausių egzotiškų kraštų atplaukia ir išplaukia laivai, nuo 2002 metų uostamiesčio teritorinėje muitinėje užfiksuotas vos vienas nelegalus gyvūno kailio gabenimas.

Šių metų sausį iš Tailando atskridę du Lietuvos piliečiai bandė įsivežti 6 krokodilų iškamšas, krokodilo kaukolę bei rankinę iš gyvatės odos. Suvenyrai buvo be leidimų, todėl juos teko konfiskuoti

Tai įvyko prieš mėnesį, kai Latvijos pilietis iš Kaliningrado srities į Lietuvą per Nidos kelio postą bandė prasivežti rudojo lokio kailį.

Kadangi latvis nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad tokį kailį jis gali gabenti, trofėjus buvo konfiskuotas. Neatsargiam keliautojui surašytas ir administracinės teisės pažeidimo protokolas, pagal kurį vyriškiui gresia bauda iki trijų tūkstančių litų.

Tokie nemalonumai įvyko dėl to, kad rudieji lokiai yra įrašyti į CITES konvencijos priedus.

Pasak Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko Antano Šipavičiaus, į uostą iš egzotiškų kraštų esą atplaukia labai mažai laivų.

"Laivu atsigabenti gyvūną yra sudėtinga, mat vienas reisas paprastai trunka pusę metų. Gyvūnai tiek laiko neištvertų. Be to, mūsų uoste retai kada keičiasi laivų įgulos, tad nebūtų kaip ir kam perduoti kontrabandinę prekę. Dažniau gamtos vertybių kontrabanda vyksta lėktuvais", - "Vakarų ekspresui" pasakojo muitininkas.

Jo teigimu, detaliau apžiūrimi rizikos grupei priskiriami laivai, atplaukę iš Afrikos, Pietų Amerikos.

"Jei manome, kad kontrabanda gali būti susijusi su įgula, tikriname kajutes. Jei su gabenamomis prekėmis - tikriname jas. Tačiau mūsų uostas nėra tas koridorius, per kurį į Europos Sąjungą patenka CITES rūšys ar gaminiai iš jų", - tvirtino A. Šipavičius.

Sulaikymai - vos keli

Tai, kad šalies muitininkai nepažįsta didžiosios dalies CITES išvardytų rūšių, pripažino ir Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus inspektorė Skaistė Pikauskienė.

Jos teigimu, pernai užfiksuoti vos septyni CITES konvencijos reikalavimų pažeidimai, iš kurių visi - esą dėl nežinojimo.

Ciūricho oro uoste sulaikyta 8,5 kg dramblio kaulo rankų darbo dirbinių, gabentų iš Kamerūno į Italiją. Statulėlės buvo paslėptos molyje

Kauno oro uoste sulaikytas iš Saudo Arabijos parvykęs lietuvis, kuris su savimi turėjo 3,4 kg jūrinių kriauklių ir 4 kg koralų. Konfiskavus vertingus suvenyrus, pilietis nubaustas puse tūkstančio litų bauda.

Nuskriausti liko ir vieno vyriškio bičiuliai Anglijoje - iš lietuvio buvo konfiskuotos 45 dėžutės po 500 gramų juodųjų ikrų, kurių bendra vertė siekė apie 6 tūkst. litų.

Pagal CITES taisykles, vienam asmeniui leidžiama vežtis tik 250 gramų juodųjų ikrų, o didesniam kiekiui reikia dokumentų.

Nepasisekė ir iš Norvegijos atskridusiam lietuviui, kuris gabeno tris Amazona genties papūgas bei krokodilo iškamšą. Jis taip pat tvirtino nežinojęs, kad be leidimų galima gabenti tik trijų rūšių papūgas, tarp kurių - populiariosios australės banguotosios papūgėlės bei nimfos, arba korelos.

"Derlingas" Vilniaus oro uosto muitininkams buvo šių metų sausis - sulaikyti iš Tailando atskridę du lietuviai, kurie į šalį bandė įsivežti šešių krokodilų iškamšas, krokodilo kaukolę ir rankinę iš gyvatės odos.

Jie taip pat tvirtino nežinoję, kad visų rūšių krokodilai yra įtraukti į CITES konvencijos priedus, todėl jų gabenimui reikia leidimų.

Būtini dokumentai

"Vakarų ekspreso" paklausta, ką daryti norint į Lietuvą parsivežti kad ir Viduržemio jūros kriauklių, S. Pikauskienė pasiūlė jas nufotografuoti.

Tą patį reikėtų daryti ir su kaktusais, mat juos gabenant taip pat reikia specialių leidimų, tarp kurių - fitosanitarinį sertifikatą su įrodymais, kad augalas neserga jokiomis virusinėmis ligomis.

"Iš natūralios gamtos nei augalų, nei gyvūnų bei kai kurių mineralų geriau neimti. Jei kriauklė nėra CITES sąraše, reikia rasti atitinkamą instituciją, kuri tai patvirtintų. Kitaip galima gauti baudą, kuri pagal Administracinės teisės kodeksą gali siekti iki 20 tūkst. litų", - sakė Muitinės departamento pareigūnė.

Ji nurodė paprastą instrukciją, ką reikėtų daryti, norint parsivežti geidžiamą suvenyrą. Tiesa, apie dramblio kaulo, banginio ūsų, orkos dantų ar raganosio rago dirbinius geriau apskritai pamiršti. Šių gyvūnų dirbinius nei gabenti, nei jais prekiauti neleidžiama.

Kaip pavyzdį galima nurodyti varano, kurį saugo CITES, odos rankinę. Ją pirkti reikėtų tik suvenyrų parduotuvėje, ne turguje, nors tokiose vietose galima derėtis ir prekės paprastai yra pigesnės.

Nusipirkus rankinę reikia išsaugoti pirkimo čekį bei gauti parduotuvės leidimo prekiauti varano odos gaminiais kopiją. To, pasak S. Pikauskienės, pakanka, kad muitininkai prekės nekonfiskuotų.

Norint bičiulius svetimoje šalyje palepinti didesniu kiekiu juodųjų ikrų, reikėtų taip pat gauti pirkinio čekį ir parduotuvės leidimą prekiauti juodaisiais ikrais.

Kainos - kosminės

Į labai keblią situaciją gali patekti tie asmenys, kurie turi, pavyzdžiui, krokodilo odos batus. Net jei tokia avalynė buvo įsigyta Lietuvoje ir žmogus neturi pirkinio čekio bei parduotuvės leidimo prekiauti tokiais gaminiais, grįžus iš egzotiškos šalies muitininkai turi teisę batus konfiskuoti.

"Tačiau čekio bei parduotuvės leidimo vis viena gali būti negana. Žmogui reikėtų "legalizuoti" savo batus, kreiptis į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją bei gauti leidimą krokodilo batų eksportui. Tokiomis priemonėmis siekiama apsaugoti nykstančias rūšis, todėl žmonės yra raginami nepirkti gaminių iš CITES rūšių", - teigė S. Pikauskienė.

Griežtos sąlygos gali atrodyti absurdiškos Lietuvoje, tačiau pavyzdžiai užsienyje pasauliui kelia nerimą.

Pavyzdžiui, pernai Kirgizijoje buvo konfiskuoti 123 medžiokliniai sakalai, kurių vertė - per 14,5 milijono litų.

Dar vienas paklausus gyvūnas - Tibeto antilopės. Jos nesiveisia nelaisvėje bei turi itin vertingą vilną. Iš tokios vilnos pagamintas moteriškas šalikėlis juodojoje rinkoje kainuoja apie 87 tūkst. litų. Retos rūšies kaktuso stiebelis - apie 23 tūkst. litų.

Lietuva, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, gamtos vertybių kontrabandininkams yra tranzitinė šalis.

"Žinoma, dėl CITES konvencijos dar nėra pilnai sutvarkyta teisinė bazė. Mes muitininkus, pasieniečius mokome atskirti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis bei dirbinius iš jų", - "Vakarų ekspresui" sakė specialistas.

Su CITES rūšimis Lietuvos pareigūnai pradėjo supažindinti ir visuomenę - šiuo metu Vilniuje veikia konfiskuotų gamtos vertybių paroda, kuri kitų metų pradžioje turėtų atkeliauti ir į Klaipėdą.

Dėl leidimų neskuba

Nors ne maža visuomenės dalis jau žino apie CITES reikalavimą turėti leidimus, anot Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinio inspektoriaus Dariaus Mikelaičio, labai dažnai individualūs asmenys ar įmonės pavėluotai kreipiasi į inspekciją.

"Dažnai pateikiami ir ne visi arba netikslūs gyvūno, augalo ar jų dalių įsigijimo dokumentai. Tuomet užtrunka leidimų, kurie galioja ilgiausiai 30 dienų, išdavimas, krovinys ar suvenyrai sulaikomi muitinėje. Šiuo metu inspekcija yra išdavusi 56 CITES konvencijoje numatytus leidimus", - "Vakarų ekspresui" sakė aplinkosaugininkas.

Jis informavo, kad dažniausiai išduodami CITES leidimai į Lietuvą iš Indonezijos įvežti įvairių rūšių kietuosius koralus bei įvairius medžioklės trofėjus iš Afrikos: leopardo, krokodilo, zebro trofėjus.

Iš Rusijos dažniausiai prašoma leisti įsivežti rudosios meškos, o iš Kanados - juodojo lokio trofėjus. Iš Lietuvos dažniausiai išvežami muflono medžioklės trofėjai.

D. Mikelaitis tvirtino, kad paprastai yra siūloma atsispirti pagundai įsivežti šiuos gyvūnus ar gaminius iš jų: didžiųjų laukinių kačių kailius bei iš jų pagamintus dirbinius, gyvačių, krokodilų, didžiųjų driežų odos bei gaminių iš jos, tradicinės Rytų medicinos preparatus, į kurių sudėtį įeina raganosio ragai, tigro kaulai.

Taip pat gaminių iš koralų, dramblio kaulo, vėžlio kiauto ar jūrinių kriauklių, suvenyrų, pagamintų iš drugių, skorpionų, jūros arkliukų, laukinių kaktusų, orchidėjų.

Denisas NIKITENKA