- Kokių darbų pirmiausia imsitės pradėjęs eiti ministro pareigas, kurias savo pirmtako klaidas taisysite?
- Dar būdamas kandidatu į ministrus, kol prezidentė nebuvo pasirašiusi dekreto, esu sakęs, kad nepritariu staigiems judesiams. Tokios „naktinės“ reformos, kaip prieš ketverius metus padaryta mokesčių reforma ir panašūs sprendimai „skubos tvarka“, nėra civilizuotos, demokratinės visuomenės požymis. Todėl pasakyti, kad viskas, ką darė ministras Gintaras Steponavičius ir buvusi ministerijos vadovybė, yra blogai, būtų absoliučiai neteisinga.
Taip, padaryta ir gerų darbų, yra ir tam tikrų dalykų, kuriuos reikia koreguoti. Bet man jokiu būdu neatrodo, kad reikia sustabdyti viską, apsukti atgal ir eiti į kitą pusę. Veiksmų sinusoidė laikui bėgant vis tiek turėtų tapti gana plokščia. Tuo remdamasis negaliu sakyti, kad švietimo sistemoje bus atsisakyta „krepšelių“ ar pan.
Žinote, ne viskas priklauso nuo politikų arba nuo finansinių išteklių. Gyventojų Lietuvoje mažėja, mažėja ir vaikų skaičius, todėl nerealu, kad visos mokyklos bus išlaikytos. To siekiančios savivaldybės arba skiria papildomų lėšų savo mokykloms, arba organizuoja darbą taip, kad su esamais pinigais galėtų teikti švietimo ir ugdymo paslaugas tinkamai. Yra tam tikrų niuansų, kuriuos iš tiesų reikia išspręsti, pavyzdžiui, kai išėjus vienam vaikui naikinama visa klasė, negauna apmokėjimo. Bet čia yra eiliniai klausimai ir juos, manau, dabartinė Vyriausybė išspręs tiesiog darbo tvarka.
- Ar jus tenkina dabartinė aukštųjų mokyklų politika į studentus rinktis net ir ketvertukininkus, kad tik jie mokėtų už studijas?
- Dėl aukštojo mokslo situacija tokia, jog Lietuva kuo puikiausiai vykdo ES rekomendacijas, kad aukštąjį išsilavinimą turėtų 40 procentų 30-34 metų šalies gyventojų. Mums nereikės, kaip kai kurioms ES valstybėms senbuvėms, vytis šio rodiklio. O tarp vyresnių žmonių pagal aukštąjį išsilavinimą Lietuva net ir lenkia išsivysčiusias šalis.
Bet čia kyla kitas uždavinys - mes turime akcentuoti aukštojo mokslo kokybę. Kokybė ir dar kartą kokybė. Tiesa, šis uždavinys turi būti keliamas visoms sferoms, ne tik švietimo ir mokslo. Turi būti fiskalinė drausmė, sutaupyti viešieji finansai, subalansuotas Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas ir t.t. Bet niekas nekalbėjo apie tai, kaip efektyviai tie viešieji pinigai panaudojami - tiek gydant pacientus, tiek ugdant moksleivius, tiek mokant studentus, rengiant specialistus. Mano galva, būtent kokybė turi būti pagrindinis prioritetas.
- Ką ketinate daryti, kad aukštosios ir kitos mokyklos, rengdamos specialistus, atsižvelgtų į šalies darbo rinkos poreikius, gal labiau bendradarbiautų su verslo atstovais?
- Taip žiūrint, galima prisišnekėti iki to, kad, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistus turi ruošti verslas, nes jam šių specialistų reikia. Bet juk žmonės moka valstybei mokesčius, jų tėvai mokėjo mokesčius ir visi turi teisę į išsilavinimą. O dabar kiek reguliuoti tą darbo rinką, kuri yra natūrali - didelis klausimas. Kažkiek reguliavimo iš tiesų reikia, bet grįžti prie planinio ūkio - nemanau.
Kitas svarbus dalykas - vienas iš ES reikalavimų aukštajam mokslui yra tas, kad jis gebėtų greitai prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos sąlygų. Šią problemą bandysime spręsti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą