Piliečių iniciatyvinės grupės "TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą" atstovai, surinkę 69 tūkst. parašų už valstybinę kalbą, antradienį susitinka su Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) lapkričio 12 dieną pripažino, jog iš 69 tūkst. VRK įteiktų parašų netinkami yra ne daugiau nei 6,15 proc., todėl talka surinko daugiau nei 50 tūkst. piliečių parašų. Talkos siūlymas jau šią savaitę bus pateiktas Seimui ir turėtų būti svarstomas artimiausiame po pateikimo Seimo posėdyje. Surinkti parašai įpareigoja Seimą svarstyti siūlymą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje galimi asmenvardžių įrašai tik valstybine lietuvių kalba, o kituose paso puslapiuose ar kitoje tapatybės kortelės pusėje to pageidaujantis pilietis gali įrašyti savo vardą ir pavardę ir kita norima kalba.
Praėjusios Seimo kadencijos metu balsuojant dėl alternatyvių asmenvardžių rašybą pasuose reguliuojančių projektų 2011 m. spalio 21 d. pas tuometinę Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę lankęsi Lenkijos intelektualai pritarė idėjai, kad Seimas imtųsi svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos piliečiams turėtų būti suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais lotyniško pagrindo gimtosios kalbos rašmenimis, kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad toks pavardžių rašymo modelis jau yra pritaikytas Latvijoje ir jam priekaištų neturi jokios tarptautinės institucijos.
Dar 2010 m. Seimas pritarė Ryto Kupčinsko ir Gintaro Songailos pateiktam projektui, siūlančiam pavardes rašyti nevalstybine kalba kaip papildomą įrašą greta valstybinės kalbos. Tuo pačiu Seimas tuomet atmetė Andriaus Kubiliaus teiktą projektą, kuriuo buvo siūloma leisti Lietuvos piliečio pase piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis dabar įteisintų lietuviškų įrašų sąskaita, kaip galimai prieštaraujantį Lietuvos Konstitucijai.
Pilietinės Talkos iniciatoriai ir Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjai kartu su beveik 70 tūkst. už šį pasiūlymą pasirašiusiųjų ragina Seimą palaikyti Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, beveik identišką tam, kurį prieš ketverius metus Seimą ragino priimti ir Lenkijos intelektualai.
Talkos iniciatoriai primena, jog už talkos siūlymą taip pat viešai pasisakė daugiau nei 150 žinomų visuomenės veikėjų - rezistentų, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Nepriklausomybės Akto signatarų, Pirmosios Vyriausybės narių, akademikų, profesorių ir mokslo daktarų, rašytojų, aktorių režisierių, politologų, kalbininkų ir t.t.
Piliečių iniciatyvinės grupės "TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą" teikiamas projektas savo turiniu yra alternatyvus Seime svarstomam Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės "Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui", kurio nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, nes numato galimybę leisti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis vietoj įrašo valstybine kalba. Tokiai šio įstatymo projekto nuostatai yra nepritarusi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), nesutikusi, kad oficialiuose dokumentuose vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis vietoj valstybinės kalbos visiems to pageidaujantiems Lietuvos piliečiams, jeigu jie turi "dokumento šaltinį" su užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą