Tautinė mokykla tapo antrąja ambasada

No­rin­tys pa­kliū­ti į Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nę mo­kyk­lą lau­kia ei­lė­je, lat­viai įro­di­nė­ja tu­rin­tys lie­tu­viš­kų šak­nų, kad čia pa­kliū­tų. Ši mokykla – viena moderniausių Latvijoje. „Tai – ma­no gul­bės gies­mė“, – sa­ko mo­kyk­los įkū­rė­ja, di­rek­to­rė Bro­nis­la­va Al­do­na Trei­ja. Lie­tu­vos mo­kyk­lų va­do­vams ji pa­ta­ria ne­sė­dė­ti su­dė­jus ran­kų, o ieš­ko­ti ga­li­my­bių.

No­rin­tie­ji lau­kia ei­lė­je

Prieš 22 me­tus įkur­to­je mo­kyk­lo­je ta­da mo­kė­si de­vy­ni vai­kai. Da­bar moks­lei­vių skai­čius išau­go iki 390. Treč­da­lis jų – lie­tu­viai ar­ba lie­tu­vių kil­mės. Mo­der­nią mo­kyk­lą ver­žia­si lan­ky­ti vis dau­giau lat­vių.

Kad ga­lė­tų pa­kliū­ti į mo­kyk­lą be ei­lės, lat­viai įro­di­nė­ja tu­rin­tys lie­tu­viš­kų šak­nų. „Mums ne­rei­kia nie­kur ieš­ko­ti mo­ki­nių, ga­lė­tu­me pen­kias pa­pil­do­mas kla­ses ati­da­ry­ti, kiek yra no­rin­čių­jų“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė B. A. Trei­ja.

Mo­kyk­lo­je kar­tu su Po­pa­mo­ki­nio ug­dy­mo cent­ru dir­ba 43 pe­da­go­gai, 10 iš jų – lie­tu­viai. Mo­der­ni mo­kyk­la išau­go iš ap­leis­to vai­kų dar­že­lio, ku­ris sto­vė­jo be lan­gų, du­rų. Šias pa­tal­pas mo­kyk­la ga­vo 2000 me­tais ir pri­kė­lė nau­jam gy­ve­ni­mui. Iš dvie­jų aukš­tų pa­sta­to – į ke­tu­rių.

Daug ga­li­my­bių

Ša­lia įkur­tas Po­pa­mo­ki­nio ug­dy­mo cent­ras, tech­ni­kai įsi­gy­ti fi­nan­sa­vi­mą sky­rė rė­mė­jai. Ja­me vei­kia įvai­riau­si bū­re­liai, to­dėl vai­kams ne­rei­kia va­žiuo­ti į Ry­gos cent­rą. Jie yra užim­ti iki pat va­ka­ro. Už tai mo­kė­ti ne­rei­kia.

Mo­kyk­lo­je yra rū­bi­nė su as­me­ni­nė­mis spin­te­lė­mis, ten vai­kai per­si­ren­gia, pa­kei­čia ava­ly­nę. Moks­lei­viai dė­vi uni­for­mas. Vi­si bal­dai – pra­de­dant rū­bi­ne, ka­bi­ne­tų bal­dais ir įran­ga – Lie­tu­vos vals­ty­bės do­va­na.

„Mū­sų vai­kai sten­gia­si, kad vis­kas bū­tų kaip na­muo­se – bal­dai ne­keis­ti jau 12 me­tų. Jie ne­brai­žo suo­lų. Jei kas su­kly­do, su­mo­ka 8 la­tus (apie 40 li­tų) ir nu­per­ka nau­ją stal­vir­šį, tė­vai at­ne­ša ir pri­su­ka. Per tą lai­ką rei­kė­jo pa­keis­ti tik 8 stal­vir­šius“, – griež­tą tvar­ką api­bū­di­no di­rek­to­rė.

Mo­kyk­lo­je vei­kia mu­zie­jus, bib­lio­te­ka, yra šiuo­lai­kiš­kai įreng­ta erd­vi spor­to sa­lė, kon­fe­ren­ci­jų sa­lė, poil­sio kam­ba­riai, žie­mos so­das, val­gyk­la. Mo­kyk­la pa­puoš­ta ne tik vai­kų kū­ri­niais, bet ir fres­ko­mis, vit­ra­žais. Lau­ke įreng­ta žai­di­mų aikš­te­lė ma­žie­siems.

Už ro­žių alė­ją, ro­do­dend­rais ir ki­to­mis gė­lė­mis ap­so­din­tą, al­pi­na­riu­mais iš­puoš­tą ap­lin­ką mo­kyk­la yra ga­vu­si pre­mi­ją už gra­žiau­sią te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mą Ry­go­je.

Iš mo­kyk­los te­ri­to­ri­jos vy­res­nių­jų kla­sių moks­lei­viai ga­li išei­ti tik su kla­sės va­do­vo ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­jos lei­di­mu, ma­žie­ji – neiš­lei­džia­mi. Kiek­vie­no­je Ry­gos mo­kyk­lo­je vi­są pa­rą bu­di sa­vi­val­dy­bės po­li­ci­ja.

Ne­ky­la kal­bos pro­ble­mų

Mo­kyk­lo­je vai­kai mo­ko­si ang­lų, ru­sų, vo­kie­čių kal­bų. Nuo 1 iki 4 kla­sės lie­tu­viš­kai dės­to­ma lie­tu­vių kal­ba, tech­no­lo­gi­jos ir mu­zi­ka. Nuo 8 kla­sės pra­si­de­da Lie­tu­vos is­to­ri­ja, geog­ra­fi­ja, et­no­kul­tū­ra. Šie­met nuo 6 kla­sės lie­tu­viš­kai pra­dė­tas dės­ty­ti pi­lie­ti­nis ug­dy­mas. Vi­si ki­ti da­ly­kai – vals­ty­bi­ne lat­vių kal­ba.

Prieš pra­dė­da­mi lan­ky­ti mo­kyk­lą vai­kai ei­na į pa­ruo­šia­mą­ją kla­sę, ten gau­na lie­tu­vių kal­bos pa­grin­dus.

„Iš pra­džių la­bai ko­vo­jo­me už tai, kad per­trau­kų me­tu vai­kai kal­bė­tų tik lie­tu­viš­kai, bet tai sun­ko­ka“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui, lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Dai­va Isa­kie­nė.

Mo­kyk­lo­je šven­čia­mos lie­tu­vių šven­tės vyks­ta lie­tu­viš­kai, lat­vių – lat­viš­kai.

Di­rek­to­rė B. A. Trei­ja pa­brė­žia, jog dėl kal­bos ne­ky­la jo­kių pro­ble­mų. „Mes ga­lė­tu­me pa­mo­ky­ti vy­riau­sy­bes, kaip ga­li­ma skir­tin­gų tau­ty­bių ko­lek­ty­vui mo­ky­tis pa­gal vie­ną pro­gra­mą. Vi­si esa­me vie­no­di“, – ak­cen­ta­vo mo­kyk­los va­do­vė.

2012 me­tais B. A. Trei­jai bu­vo įteik­ta Kal­bos pre­mi­ja už lab­da­rin­gus dar­bus tel­kiant vi­suo­me­nę lie­tu­vių kal­bai ir li­tua­nis­ti­kai puo­se­lė­ti.

Mo­kyk­lo­je svar­bi tvar­ka

Švie­sa, ši­lu­ma, šva­ra – ker­ti­niai da­ly­kai, ku­rių rei­ka­lau­ja mo­kyk­los di­rek­to­rė: „Nors ir at­va­žiuo­ja pre­zi­den­tai, ne­bė­ga­me rink­ti po­pie­rių – pas mus kas­dien tvar­kin­ga. Tą ži­no ir mo­ki­niai“.

Į vi­sas mo­kyk­los erd­ves vai­kai ga­li lais­vai ei­ti, bet tam yra ati­tin­ka­mas lai­kas. Pa­vyz­džiui, žie­mos so­de lan­ko­si, kai šven­čia gim­ta­die­nį, ap­lan­ko sve­čiai.

Fi­lo­so­fi­ją ir vi­suo­me­nės moks­lus Šiau­lių uni­ver­si­te­te bai­gęs Ro­lan­das Žal­nie­rius – Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­ky­to­jas, pro­jek­tų va­do­vas sa­ko, jog mo­kyk­la tar­si ant­ro­ji Lie­tu­vos am­ba­sa­da, ne tik švie­ti­mo, bet ir kul­tū­ros cent­ras. Jo­je įsi­kū­ru­sios lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jos.

Prieš še­še­rius me­tus mo­kyk­lo­je pra­dė­jęs dirb­ti pe­da­go­gas va­do­vau­ja Ry­gos lie­tu­vių tau­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vui „Bi­jū­nas“, ku­rį lan­ko Ry­gos lie­tu­viai bei lat­viai.

Mo­kyk­lo­je yra lan­kę­si vi­si ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos pre­zi­den­tai, Sei­mo pir­mi­nin­kai, ap­žiū­rė­ti nuo­lat už­su­ka įvai­rios de­le­ga­ci­jos. Penk­ta­die­nį mo­kyk­lo­je lan­kė­si Šiau­lių uni­ver­si­te­to li­tua­nis­tai.

ŠU Lie­tu­vių kal­bo­ty­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos ka­ted­ros ve­dė­ja Ona Lai­ma Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė su pe­da­go­gais ap­ta­rė bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes. Mo­kyk­lai bu­vo pa­do­va­no­tos uni­ver­si­te­to lei­dyk­los ir lei­dyk­los „Šiau­rės Lie­tu­va“ iš­leis­tų kny­gų.

Mo­kyk­lo­je – kaip na­muo­se

„Ieš­kau jau­nų mo­ky­to­jų, ku­rie ne­ser­ga sa­vai­tė­mis ar mė­ne­siais. Jie do­mi­si šiuo­lai­ki­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, da­ly­vau­ja kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­suo­se“, – vie­ną iš sėk­mės prie­žas­čių api­bū­di­na di­rek­to­rė B. A. Trei­ja.

Di­rek­to­rė įsi­ti­ki­nu­si, jog rei­kia at­ras­ti ir ug­dy­ti kieki\vieno vai­ko ta­len­tą. Kar­tais šei­ma ne­ži­no, kad vai­kas tu­ri to­kių ga­bu­mų, ku­riuos pe­da­go­gai išaiš­ki­na mo­kyk­lo­je.

„Aš ne­mo­ku ang­liš­kai, su­pran­tu tik vie­ną ki­tą žo­dį, bet ma­no mo­ki­niai, at­vy­kus sve­čiams, ga­li su jais kal­bė­tis. Jau mo­kyk­lo­je jie pri­pran­ta prie to, kad yra rei­ka­lin­gi, o ži­nios ver­ti­na­mos“, – ak­cen­tuo­ja pe­da­go­gė.

Rei­kia ieš­ko­ti ga­li­my­bių

Lie­tu­vių mo­kyk­loms B. A. Trei­ja pa­ta­ria ieš­ko­ti fi­nan­sų ir ga­li­my­bių, o ne lauk­ti, kol juos pa­teiks ant lėkš­tu­tės. Vie­nas jos as­me­ni­nių pa­vyz­džių – Po­pa­mo­ki­nio ug­dy­mo cent­ras.

„Ten bu­vo ab­so­liu­čiai tuš­čia – vy­riau­sy­bė man ne­da­vė nė vie­no san­ti­mo. Šim­tai laiš­kų, skam­bu­čių – du mė­ne­sius su pa­va­duo­to­ja ieš­ko­jo­me rė­mė­jų“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė.

Is­to­ri­niuo­se do­ku­men­tuo­se ji at­ra­do, kad da­bar­ti­nė­je mo­kyk­los vie­to­je bu­vo Lat­vi­jos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vės vai­kų dar­že­lis, įmo­nė­je dir­bo daug Lat­vi­jos lie­tu­vių. To­dėl B. A. Trei­ja krei­pė­si į ge­le­žin­ke­lininkų bend­ro­vės va­do­vą pa­ra­mos.

„Mū­sų šo­kių ko­lek­ty­vai tu­ri at­sto­vau­ti Lie­tu­vai – ne­jau iš užuo­lai­dų kam­pų pa­siū­tais si­jo­nais? Aš nu­va­žia­vau į Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją, pa­sa­kiau: man gė­da, mie­lie­ji, taip vai­kus iš­leis­ti į sce­ną. Da­bar tu­rim pui­kius tau­ti­nius rū­bus“, – ini­cia­ty­vos ne­sto­ko­ja va­do­vė.

B. A. Trei­ja ro­do ran­ka į pro­jek­tą – mo­kyk­lai trūks­ta tik ak­tų sa­lės. Pro­jek­tas jau rengiamas įgy­ven­din­ti.