Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylą, nepatenkino Viktoro Uspaskicho prašymo nuo bylos nušalinti valstybinį kaltinimą palaikantį Generalinės prokuratūros prokurorą Saulių Versecką, kaltinamiesiems šioje byloje sugriežtinusį kaltinimus. V. Uspaskichas prokurorą kaltino politikavimu.
Teismas paskelbė, kad V. Uspaskichas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti S. Versecko nešališkumu byloje - jo pateiktų žiniasklaidos publikacijų ištraukų, kuriose esą atskleidžiami ryšiai tarp kaltinimų sugriežtinimo ir Seimo rinkimų, tokiais duomenimis laikyti negalima.
Teismas taip pat nusprendė netenkinti V. Uspaskicho prašymo iš naujo kreiptis į Europos Parlamentą dėl jo teisinio imuniteto panaikinimo, remiantis naujai suformuluotais kaltinimais.
Pagal teismą, naujuosiuose kaltinimuose nėra jokių naujų faktinių aplinkybių, tik naujas juridinis vertinimas, be to, kaltinimai nesusiję su Europos Parlamento balsavimu dėl V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo.
Teismas apsvarstęs nutarė nepatenkinti ir kito kaltinamojo Darbo partijos byloje Vytauto Gapšio advokato Sauliaus Juzukonio prašymo leisti Seimui iš naujo spręsti dėl V. Gapšio, kaip Seimo nario, teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Teismas pažymėjo, kad kaltinimų sugriežtinimas nėra susijęs su V. Gapšio politine veikla, nesama naujų faktinių aplinkybių.
Kaip teismo posėdžio metu sakė V. Gapšys, dabar esanti situacija, kuomet perkvalifikuojami kaltinimai Seimui jau apsisprendus dėl neliečiamybės naikinimo, gali būti pavojingas precedentas kitoms byloms ateityje, kai kaltinimai gali būti perkvalifikuojami ne į tokius, kokių norėjo Seimas. Anot jo, teismas neturi imtis parlamento funkcijų.
S. Verseckas pažymėjo, kad Seimas sprendžia dėl savo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo, nuspręsdamas, ar kaltinimai, keliami Seimo nariui, nėra politinis persekiojimas: jis neturi nagrinėti faktinių aplinkybių. Prokuroras taip pat priminė, kad naujų nusikalstamų veikų, kuriomis būtų kaltinamas V. Gapšys, kaltinimuose neatsirado.
ELTA primena, kad Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte Darbo partija buvo kaltinama sistemingai vedusi dvigubą buhalterinę apskaitą, dėl ko esą neįmanoma tiksliai nustatyti šios partijos finansinių įsipareigojimų vykdymo ir struktūros 2004-2006 m., tačiau šių metų spalio 26 d. kaltinamųjų byloje veiksmai buvo perkvalifikuoti į sukčiavimą.
S. Verseckas, perkvalifikavęs kaltinimus, teigė, kad tai padaryti nutarė atsižvelgdamas į dabartinę teismų praktiką tokio pobūdžio bylose - kad mokestinių prievolių vengimas prieš valstybę yra sukčiavimas. Pasak jo, su tokia teismų praktika jis susipažino rugsėjį.
Pakeitus kaltinimus į sunkesnius, ilgėja senaties terminas ir griežtėja bausmės. Pagal senesnius kaltinimus, senatis byloje turėjo sueiti 2014 m., pagal dabartinius - 2016 m. Byla pradėta tirti 2006 m.
Taip pat prokuratūra skelbė, kad nežinodama apie dvigubą buhalterinę apskaitą Vyriausioji rinkimų komisija Darbo partijai neteisėtai skyrė beveik 5 mln. litų dotacijų.
Prokurorų duomenimis, iš viso 2004-2006 m. nuslėpta apie 25 mln. litų. V. Uspaskichas buvo įvardintas "nusikalstamos organizuotos grupės dalyviu". Anot prokurorų, būtent V. Uspaskicho nurodymu buvo vedama dviguba buhalterija, jis asmeniškai ją kontroliavo.
Nuslėptos lėšos buvo naudojamos neoficialiems darbo užmokesčiams, TEO sąskaitoms apmokėti, renginių organizavimui, pasiruošimui rinkimams ir t. t.
Kaltinimai buvo pateikti ir Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui. Taip pat kaltinimus išgirdo V. Gapšys, nurodęs buhalterinę apskaitą vesti apgaulingai ir pasirašęs žinomai neteisingus dokumentus, vyriausioji Darbo partijos iždininkė Marina Liutkevičienė, valstybės institucijoms finansinėse deklaracijose žinomai pateikusi neteisingus duomenis, Darbo partijos buvusi darbuotoja Vitalija Vonžutaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą