Teismas prašo panaikinti trijų partijos „Drąsos kelias“ kandidatų neliečiamybę

Teismas prašo panaikinti trijų partijos „Drąsos kelias“ kandidatų neliečiamybę

Šiaulių apygardos teismas nusprendė kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatus.

Visi trys kandidatai į Seimo narius teisiami toje pačioje baudžiamojoje byloje.

Teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas antradienį BNS sakė, kad teismas kreipėsi į VRK dėl Audronės Skučienės, Renaldo Ščiglinsko ir Dariaus Kaminicko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn rinkimų agitacijos laikotarpiu, iki pirmo išrinkto Seimo posėdžio.

A.Skučienė kandidatuoja vienmandatėje Garliavos apygardoje, partijos sąraše ji įrašyta antru numeriu.

R.Ščiglinskas sąraše yra 17, jis kandidatuoja Šilainių apygardoje. D.Kaminickas – 15 sąraše, jis kandidatuoja Raudondvario apygardoje.

Vasarį Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, grasinimo nužudyti.

Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti ir buvusiai teisėjai Neringai Venckienei, tačiau jai pasislėpus JAV, jos byla išskirta.

Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje N.Venckienė su savo teta A.Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą. Teisėjo sūnus Vaidas Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais.

Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti Laimutė Stankūnaitė su dukra, jos buvusi advokatė Loreta Kraujutaitienė, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Kaltinimai pateikti A.Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, D.Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui ir R.Ščiglinskui.

Ilgą laiką Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra gyveno senelių ir tetos buvusios teisėjos N.Venckienės namuose Garliavoje. Motinai ir antstoliams vis nepavykdavo įvykdyti teismo sprendimo ir susigrąžinti dukrą iš globojamų giminaičių.

2012 metų gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240 policijos pareigūnų, įvykdytas teismo sprendimas ir tuomet aštuonerių metų mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei. Sprendimą vykdė antstolė S.Vaicekauskienė.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A.Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder