Melnragė - viena populiariausių pajūrio lankytinų vietų, ir vasarai baigiantis vis dar sulaukdavusi nemažo poilsiautojų antplūdžio. Nepaisant to, turizmo situacija Pirmojoje Melnragėje vertinama labai prieštaringai.
Vienų nuomone, Pirmoji Melnragė - besiilsinčiųjų, ypač pačių klaipėdiečių, pamėgta vieta, atitinkanti būtiniausius poilsinės gyvenvietės reikalavimus. Kiti - priešingai - mano, kad ne tik pliažo, bet ir siūlomų turizmo paslaugų situacija Pirmojoje Melnragėje kur kas prastesnė nei Antrojojoje Melnragėje.
Vokiečių valdymo laikais Melnragė buvo nedidelis kaimelis, kurio gyventojai vertėsi žvejyba ir žemės ūkiu. Po Pirmojo pasaulinio karo Melnragė buvo paversta vasarviete: buvo tiesiamos gatvės, pastatyti vasarnamiai. 1933 metais Melnragei suteiktos vasarvietės teisės.
Dabar Melnragės vietiniai gyventojai ir naujakuriai statosi naujus namus, kai kurie jų čia norėtų vystyti komercinę turizmo veiklą. Šiuo metu Pirmojoje Melnragėje neskaičiuojant laikinų vasaros kavinių, veikia 4 kavinės - barai, neseniai atsidariusi picerija. Apgyvendinimo paslaugas teikia viešbutis ir poilsiavietė, nuomojanti kambarius ir namelius.
Skirta mažesnes pajamas turintiems poilsiautojams
Melnragės ir Girulių seniūnės Vandos Dorčienės teigimu, Pirmąją Melnragę labiau renkasi vidutines ir mažesnes pajamas turintys poilsiautojai, tuo tarpu turtingesnieji mieliau renkasi Antrąją Melnragę ir Girulius. Patogus (greičiausiai pasiekiamas pajūris) ir nebrangus susisiekimas - viena pagrindinių Pirmosios Melnragės populiarumo sąlygų.
Beveik 2 tūkstančius gyventojų turinti gyvenvietė seniūnės nuomone yra patraukli ir vietiniams, ir atvykėliams. Vien jau Šiaurinis Molas sulaukia didelio skaičiaus lankytojų.
Šiukšlina daugiausia poilsiautojai
Paplūdimių švarą vertinantys specialistai arčiau uosto esantį Pirmosios Melnragės paplūdimį vertina kaip nešvariausią iš visų pajūrio pliažų.
Anot Melnragės seniūnės, didžiausiais šiukšlintojais reikėtų laikyti vasarvietės lankytojus, nes nuo didelio jų srauto kenčia ne tik paplūdimys, bet visa gyvenvietės teritorija.
Klaipėdoje paplūdimių tvarkymo darbus atlieka UAB "Pamario pliažai", prižiūrinti Girulių ir Melnragės pakrantes. Ši firma išveža šiukšles, valo smėlį, tvarko visų paplūdimių kopas ir takus į juos. Pliažų tualetais rūpinasi UAB "Specialus autotransportas". Pačios gyvenvietės teritorija - seniūnijos ir vietinių gyventojų rankose.
UAB "Pamario pliažai" direktorės Ivetos Česnaitytės teigimu, sanitarinio rankinio ir mechanizuoto valymo darbai visuose paplūdimiuose atliekami reguliariai: kiekvieną dieną, įskaitant ir poilsio dienas, šiukšlės išvežamos iš šiukšlių konteinerių, taip pat kasdien šiukšles surenka traktorius. Smėlio valymo dažnumą įtakoja oro sąlygos, kadangi šlapio smėlio mechanizuotu valymu švarinti negalima. Nepaisant to, smėlį stengiamasi valyti kelis kartus per savaitę.
Teritorija aplink molą - niekieno neprižiūrima
Pasak Ivetos Česnaitytės, UAB "Pamario pliažai" dažnai sulaukia kaltinimų dėl teritorijos, esančios aplink šiaurinį uosto įplaukos molą, nešvarumo. Taip yra todėl, kad niekieno netvarkomą molo teritoriją žmonės klaidingai priskiria prie minėtos bendrovės prižiūrimų paplūdimių.
"Jau ne pirmus metus vyksta ginčai dėl alink molą esančio 60 kvadratinių metrų ploto priežiūros, miesto savivaldybė nenusprendžia kas turėtų rūpintis teritorijos aplink molą švara. Ne kartą savivaldybei teikėme pasiūlymus, kad primokėjus tam tikrą dalį lėšų sutiktume sutvarkyti ir prie molo esančią pakrantę", - teigė Iveta Česnaitytė.
Aplink molą esančią teritoriją teršia ne vien molo lankytojai, daug šiukšlių palieka ir čia žvejojantys žvejai, taip pat šis ruožas kenčia nuo šunų, kurie dažnai čia lankosi su savo šeimininkais. O tvarkoma ši teritorija, pasak UAB "Pamario pliažai" direktorės, nebent epizodinių talkų metu, gyventojų ar asmenų, atliekančių viešuosius darbus.
Turizmo plėtros perspektyvos
Pasak seniūnės Vandos Dorčienės, Pirmąją Melnragę stengiamasi gražinti ir daryti kuo patrauklesnę lankytojų akiai. "Jau ne pirmus metus Melnragėje ir Giruliuose rengiame "Tvarkingiausios sodybos (kiemo) konkursą, kuriuo skatiname gyventojus savarankiškai prižiūrėti aplinką, aplink savo namus", - pasakoja seniūnė.
Pasidomėjus Pirmosios Melnragės perspektyvomis, seniūnė prasitarė, kad seniūnija norėtų plėsti turizmo ir pramogų paslaugas: įrengti kempingus poilsiautojams, taip pat, nors tai dar tik vizija, tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės pastatyti vasaros renginių aikštę.
Girulių ir Melnragės seniūnė minėjo, kad Pirmoji Melnragė kenčia nuo didelio automobilių srauto. Dėl to seniūnija kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę. Problema laikui bėgant turėtų būti išspręsta, nes prie įvažiavimo į Pirmąją Melnragę ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Klaipėdos miesto strateginiame plėtros plane numatyta Girulių plento rekonstrukcija, kuria ketinama 2007-2009 metais pradėti kelio nuo Pirmosios Melnragės iki Girulių platinimo darbus. Plento rekonstrukcijos laikas seniūnijos netenkino - ji prašė miesto politikų numatyti ankstesnį darbų pradžios laiką. Seniūnės Vandos Dorčienės teigimu, miesto savivaldybė pritarė rekonstrukcijos paspartinimui.
Bijo uosto plėtros
Nepaisant gražių turizmo perspektyvos planų, Vanda Dorčienė neneigė, kad seniūnijos gyventojai bijo Pirmosios Melnragės pašonėje esančio uosto plėtros. Melnragiečiai su nerimu sutinka giliavandenio uosto statybos planus.
Klaipėdos ekologų teigimu, pastačius giliavandenį uostą, Melnragė bus visiškai atskirta nuo jūros. Visos investicijos į turizmą nueis šuniui ant uodegos. Buvusi kurortinė gyvenvietė taps eiliniu, triukšmingu, užterštu miesto rajonu.
Pirmosios Melnragės gyventojas Gediminas pasakojo, kad vietinius gyventojus gąsdina giliavandenio uosto statybos perspektyvos: "Manau, uosto plėtra skatins žemės kainos Melnragėje kritimą, sklypai gali tapti pigesni net už žemę Jakuose. Apie pliažą neverta net kalbėti, jis būtų užpiltas ir su betoninėm krantinėm. O visa Melnragė taptų panaši į Sportininkų rajoną, kenčiantį nuo uosto dulkių ir smarvės".
Girulių ir Melnragės seniūnija neketina sėdėti rankų sudėjus. "Organizuosim gyventojų apklausą uosto plėtros klausimu. Jei du terčdaliai seniūnijos gyventojų pasisakys prieš giliavandenio uosto statybą, kreipsimės į vyriausybę", - teigia Girulių ir Melnragės seniūnijos seniūnė.
Gyvenvietės ateitimi susirūpinę Pirmosios Melnragės gyventojai yra įkūrę nevyriausybinę organizaciją "Baltijos klubas". Šios organizacijos pirmininko Ramūno Kapušinsko teigimu, jau prieš penkerius metus pradėjo skisti gandai apie giliavandenį uostą. "Būtume laimingi, jei Melnragėje nebūtų statomas giliavandenis uostas. Na, jei ekspertai nustatytų ar įrodytų, kad giliavandenis uostas tikrai reikalingas, tada reikalausime, kad būtų vykdoma tikra, subalansuota plėtra, o ne slapti susitarimai ir pinigų išplovimai. Puikiai suprantame, kad investicijos yra teigiamas reiškinys, bet nereikia pamiršti, kad dėl giliavandenio uosto mūsų nekilnojamas turtas taps bevertis, o gyvenimo kokybė ir komfortas neįsivaizduojamai pablogės", - sako Ramūnas Kapušinskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą