Karklėje
Šių metų vasarą prie jūros pasivaikščioti susiruošusius žmones ties Karkle vėl pasitiks tvoros.
Ne pirmus metus vykstančiame kare dėl laisvo priėjimo prie jūros valdininkai pasišovė dar šiais metais paskelbti paliaubas. Tačiau taikos kaina - didelė: nepaisant aplinkos ministro įsakymo išsaugoti esamus kelius visuomenės poreikiams, žadama ne tvoras nukelti, o tiesti naują taką jūros link.
Prie jūros - pakrūmiais
"Vakarų ekspresas" žurnalistai, nuvykę į Karklę, įsitikino, kad klaipėdiečių ir čia pailsėti atvykstančių žmonių skundai - pagrįsti.
Bandėme eiti prie jūros šalia kavinės "Žvejo sodyba" vinguriuojančiu taku ir atsirėmėme į užrakintus vartus su užrašu "Privati valda". Pasukome į kitą pusę: keliuke pamiškėje išvydome dar vienus metalinius vartelius. Galop neliko nieko kita, kaip tik kulniuoti pieva ir po to skintis kelią alkūnėmis pro krūmus, juosiančius šalimais esančią sodybą. Laimei, šunys mūsų nesukandžiojo, sodybos šeimininkai neaprėkė, tačiau toks veržimosi prie jūros būdas paliko nemalonų įspūdį.
Kodėl gi siaurame, vos kelių kilometrų ilgio Karklės kaimo ruože prie jūros nueiti pageidaujantiems žmonėms kelia pastoja metaliniai vartai ar kiti savadarbiai barjerai? Kodėl takelių, kurie vis dar neužtverti, reikia ieškoti lyg jie būtų kokie nors slapti partizanų keliai?
Atsakymo ieškojome keliose situaciją šioje gyvenvietėje kontroliuojančiose institucijose. Įdomu tai, kad kaskart išgirsdavome vis kitokius argumentus ar net įtikinėjimus, esą problemų Karklėje apskritai nėra.
Apgailestauja, bet nesupranta
Kadangi Karklė yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, klausimų pažėrėme šios Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai Vidai Vytienei.
Pasirodo, šiais laikais dar yra sąžiningų valdininkų - V. Vytienė atvirai prisipažino dėl didelio užimtumo ir kadrų trūkumo senokai buvusi Karklėje.
Vedėja apgailestavo dėl to, kad pajūryje tveriamos tvoros ir tvirtino, jog judėjimas bendro naudojimo keliais negali būti varžomas: "Keliai yra valstybinė žemė, todėl jie negali būti grobstomi."
Įvardijusi situaciją Karklėje turėsiančius ištaisyti du rengiamus dokumentus - Girkalių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą ir detalųjį planą naujam takui projektuoti, - valdininkė ragino detalių teirautis Pajūrio regioninio parko (PRP) vadovo.
Savo ruožtu PRP direktorius Darius Nicius netikėtai pareiškė nesuprantąs, kokia Karklės problema domimės. Jis teigė neturįs faktinės informacijos apie neteisėtai pastatytas pajūryje tvoras ir neegzistuojančią galimybę žmonėms patekti prie jūros.
Jeigu nebūtų...
Pasak PRP vadovo, savavališkai pastatytų užtvarų Karklėje nėra: "Turiu omeny tokius atvejus, kai visoje Lietuvoje savavališkai aptveriamos paežerės. Nebent jos atsirado per klaidą arba netyčia", - sakė už tvarką valstybės saugomoje teritorijoje atsakingas PRP vadovas.
D. Niciaus teigimu, prie jūros Karklėje galima nueiti 5-6 takais, tačiau ne visais jų vos už kelių šimtų metrų esanti Baltijos pakrantė bus pasiekta.
"Vienas takas yra netoli užkandinės "Žiogelis", kitas visuomeninėms reikmėms skirtas pėsčiųjų takas eina per vaikų poilsio stovyklą "Žilvitis". Deja, pagal higienos normas vasarą, kai stovykloje gausu vaikų, pašaliniai šioje teritorijoje nepageidaujami, ir aš tam pritariu.
Dar vienas takas jūros link vinguriuoja per senosios Karklės gyventojos Stanislavos Mendelienės kiemą. Jokių problemų dėl kelių šioje gyvenvietėje apskritai nebūtų, jeigu Karklėje nebūtų baro "Žvejo sodyba" - juk tuomet norinčiųjų pasivaikščioti pajūriu būtų mažiau", - samprotavo D. Nicius.
Kadangi "Žvejo sodyba" niekur neišgaruos, didelės viltys dedamos į šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės ruošiamą detalųjį planą naujam 3-4 metrų pločio pėsčiųjų takui nutiesti.
Išnuomojo su visu keliu
Žinia, praėjusių metų vasarą aplinkos ministro Arūno Kundroto pasirašytame rašte dėl Pajūrio regininio parko tvarkymo plano juodu ant balto parašyta, kad viena iš parko rekreacijos plėtros krypčių - pritaikyti esamus bendro naudojimo kelius, be to, pažymėta, kad parke negalima užtverti rekreacinių teritorijų, tarp jų - ir privažiavimo kelių.
Komentuodamas šį raštą D. Nicius buvo lakoniškas: "Viskas remiasi į žemėtvarką, todėl galutinius sprendimus priimame ne mes, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pagrindinė problema Karklėje - nebėra valstybinės žemės net naujiems pėsčiųjų takams tiesti..."
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Rima Petkienė sakė, kad Karklės kelių problemą nagrinėjo jau dvi komisijos, įpareigojusios PRP direktorių paruošti kelių schemą.
"Ją turime ir mes, ir parko direkcija. Didžiausia problema - keliukai, vedantys jūros link pro "Žvejo sodybą", ypač - vienas jų", - sakė pašnekovė.
Anot jos, užrakinti vartai ir užrašas "Privati valda" šioje vietoje - teisėti, nors poilsio namų "Karklynė" šeimininkė - bendrovė "Geros atostogos" - yra ne žemės savininkai, o tik nuomininkai.
"Jeigu neklystu, valstybinė žemė jiems buvo išnuomota prieš kokius dešimt metų. Į ilgalaikę sutartį keliui, einančiam pro išnuomotą teritoriją, nepritaikytas servitutas. Todėl jie turi teisę apsitverti ir užsirakinti."
Paklausta apie kitą takelį prie "Žvejo sodybos", kurį "puošia" vartai, valdininkė suskubo raminti, esą "jie juk nerakinami".
R. Petkienės teigimu, ši Karklės problema artimiausiu metu vis dėlto turėtų būti išspręsta, kai atsiras naujas pėsčiųjų ir dviratininkų takas.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą