Uostamiestis narystę NATO švęs ekonomiškai

Tarptautiniai santykiai

Klaipėdoje Lietuvos narystės NATO proga šiandien organizuojamas šventinis paradas ir iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, o Vilniuje - unikalus fejerverkų šėlsmas ir virtinė grandiozinių techninių sumanymų.

Klaipėdos valdžia nusprendė pataupyti pinigus ir gegužę deramai paminėti artėjančią mūsų valstybės narystę Europos Sąjungoje.

Tuo tarpu Briuselyje šiandien Lietuvos politikų delegacija dalyvaus NATO šalių diplomatų susitikime pirmą kartą istorijoje jau kaip visavertė Aljanso narė.

Plačiau apie NATO reikšmę Lietuvos žmonėms, strateginius Aljanso tikslus ir Rusijos baubus skaitykite "Vakarų ekspreso" interviu su šalies kariuomenės vadu generolu majoru Jonu Kronkaičiu ir krašto apsaugos viceministru Jonu Geču.

Taupo pinigus

Šventiniuose renginiuose Klaipėdoje planuojamos vėliavnešių eitynės nuo Vakarų karinės apygardos štabo iki Atgimimo aikštės. Dalyvaus kariškiai, studentai, pučiamųjų orkestras.

Šventinis paradas stabtels Atgimimo aikštėje, kur bus iškilmingai iškeltos NATO valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbas rėš uostamiesčio vadovas Rimantas Taraškevičius, kai kurie Seimo nariai.

"Vakarų ekspresui" Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė sakė, kad nei koncerto, nei didžiulių fejerverkų nebus, kadangi Savivaldybė taupo pinigus.

"Daugiau lėšų skirsime narystei ES paminėti, bus ir koncertų, ir atrakcijų. Dabar Savivaldybė sprendė tik renginio organizacinius klausimus. Nebus ir patrankų salvių, kadangi narystės NATO paminėjimas - socialinė akcija, o ne karinis procesas", - paaiškino valdininkė.

Tuo tarpu "Vakarų ekspreso" žiniomis Vilniaus savivaldybė šiandienos renginiams sostinėje atseikėjo net 15 tūkst. litų. Pinigų skirta ir iš valstybės fondų.

Tema - terorizmas

Beje, šiandien užsienio reikalų ministro Antano Valionio vadovaujama delegacija Briuselyje dalyvaus neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime bei iškilmingoje septynių Aljanso narių vėliavų pakėlimo prie NATO būstinės ceremonijoje.

Lietuva pirmą kartą dalyvaus Aljanso valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime kaip visateisė NATO narė.

Diplomatai planuoja svarstyti NATO kovos prieš terorizmą klausimus, nagrinės situaciją Serbijos Kosovo provincijoje, įvertins NATO operaciją Afganistane, kurioje dalyvavo ir Lietuvos kariškiai.

Tą pačią dieną vyks neformalus NATO ir Rusijos tarybos susitikimas, per kurį užsienio ministrai aptars Aljanso ir Rusijos santykių aktualijas.

Lietuva - patrauklesnė

Apie NATO reikšmę Lietuvai ir aktualiausias problemas šalies karinėse pajėgose, jų restruktūrizaciją "Vakarų ekspresui" vakar papasakojo šalies kariuomenės vadas generolas majoras J. Kronkaitis.

Ko paprastas Lietuvos žmogus gali tikėtis iš narystės NATO?

- Žmonės gali tikėtis saugumo, o saugumas atneš ekonominę naudą. Mes jau prieš keletą metų esame sakę, kad narystė NATO pritrauks investicijas, pinigai iš Lietuvos ne išplauks, o, atvirkščiai, grįš atgal į šalį.

Pernai Lietuvos ekonomika paaugo 9 proc., tad dabar ekonominė padėtis tik gerės. Kita vertus, narystė Aljanse turėtų nuraminti tuos gyventojus, kurie vis dar būgštauja, kad komunizmas gali grįžti.

Lietuva dabar atrodo daug patrauklesnė valstybė investitoriams.

- Yra tokia įprastosios ginkluotės apribojimo Europoje sutartis, kurią pasirašyti spaudžia Rusija. Kas tai per sutartis ir ar mūsų šalis ketina ją pasirašyti?

Pagal šią sutartį, kurią yra pasirašiusios tokios šalys, kaip Ukraina, Baltarusija, yra apribojamas ginkluotųjų pajėgų kiekis. Tarkim, Lietuva galėtų turėti tik tris tankus, ir ne daugiau, NATO mūsų šalyje galėtų dislokuoti keturis naikintuvus, ir ne daugiau, ir pan.

Dabar tai nėra ribojama.

Antra vertus, prezidentas Valdas Adamkus buvo pareiškęs, kad Lietuva pageidauja figūruoti visose ginklų kontrolės sutartyse. Tačiau ties jūsų minima sutartimi atsiranda keblumų, kadangi ji nenumato naujų narių.

Kol dabartiniai nariai neįgyvendins sutarties ir nenuspręs, kada priimti naujas nares, sunku prisijungti, tai - politiniai klausimais.

Kalbant apie kariuomenę, mes tam ruošiamės, kuriame koncepciją, žiūrime į skaičius, kai bus derybos - derėsimės dėl karinių vienetų kiekio.

Kariuomenė - kaip piramidė

Ar mes dabar tik naudosimės NATO skydu, ar patys turėsime juo tapti?

- Žinoma, mes turime būti dalis to skydo. Proporcingai reikėtų turėti ir tokias pačias stiprias, kaip galingųjų NATO valstybių, karines pajėgas, tačiau Lietuvoje tos pajėgos bus žymiai mažesnės.

Jei būtume buvę vieni, ne NATO, savo karines pajėgas tektų padidinti net keletą kartų.

Kaip keisis mūsų šalies kariuomenė dabar jau tapus Aljanso nare?

Stiprius signalus apie ketinimus Lietuvą priimti į NATO pradėjome gauti dar 1999 metais, tad nuo tada pradėta įgyvendinti ir kariuomenės reforma. Orientavomės į NATO struktūrą.

Pavyzdžiui, vietoje dviejų karinių brigadų dabar yra viena: panaikinta Klaipėdos brigada, jos dalys integruotos į įvairius batalionus.

Žmonės, kalbėdami apie profesinę kariuomenę, pamiršta, kad kariuomenė - tarsi piramidė; viršūnėje turi būti labai mažai, o apačioje - labai daug. Jei profesinėje kariuomenėje nėra sukurto mechanizmo, kuriuo būtų nuolat atnaujinama ta žemesnioji dalis, žmonės pasensta, negali kilti iki viršūnės. Įvyksta stagnacija, kas nėra gerai.

Taigi vienas mechanizmų yra karinė prievolė - šauktiniai atitarnauja ir išeina. Reikia dar ir tokio mechanizmo, pagal kurį kariai būtų suinteresuoti palikti tarnybą savo noru, o dabar yra atvirkščiai.

Avansas Lietuvai

Kokių dar naujovių siūlote?

- Pavadinkime tai tarnyba avansu valstybei už nemokamą mokslą. Turiu omenyje, žmogus ateina į profesinę kariuomenę, pasirašo su ja trijų metų sutartį, o baigęs tarnybą gali stoti į aukštąją mokyklą ir gauti valstybės apmokamas studijas. Ar kitas privilegijas.

Tokiu būdu valstybei būtų atiduota skola. O dabar valstybė apmoka studijas universitete, žmogus baigia studijas ir išvyksta iš Lietuvos.

Panašiai yra ir pačioje kariuomenėje: JAV apmoka studijas Valstijose, žmogus jas baigia, gauna laipsnį, išsilavinimą, o grįžęs į Lietuvą už tai privalo tam tikrą laikotarpį atitarnauti.

Kokį vaidmenį Lietuva atliks tarptautinių NATO šalių misijų kontekste?

- Lietuviai dalyvaus taip pat aktyviai, kaip ir anksčiau, nes tai naudinga tiek politiniu, tiek ir kariniu atžvilgiais. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į šalies finansines galimybes. Augant Lietuvos ekonomikai, didės ir Lietuvos kariuomenės finansavimas, kadangi valstybė įsipareigojo skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pajėgos - mobilesnės

"Vakarų ekspresas" vakar susisiekė ir su krašto apsaugos viceministru J. Geču.

Viceministre, kokią realią pagalbą NATO valstybėms gali suteikti Lietuva? Kuo mes esame įdomūs Aljansui?

- Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad NATO - ne tik karinė, bet ir karinė - politinė, arba, labiau politinė - karinė organizacija. Aljansas užtikrina tam tikros erdvės stabilumą, saugumą, galimybes demokratiškai plėtoti NATO valstybių narių veiklą.

Naujų narių priėmimas - demokratinės, vakarietiškos kultūros erdvės išplėtimas.

Kas liečia karinius dalykus, galiu pastebėti, jog NATO pastaruoju metu stipriai transformuojasi. Pereinama nuo sunkių, statinių pajėgų prie mažų ir mobilių. Tokios pajėgos gali labai greitai reaguoti į bet kokius incidentus bet kurioje pasaulio vietoje.

Taigi, tuo atžvilgiu mes, nors ir turime nedidelę kariuomenę, esame įdomūs, kadangi Lietuvoje yra labai pajėgios specialiosios pajėgos. Jos jau sėkmingai dalyvavo misijose Afganistane. Turime labai puikius "Jėgerius", kurie taip pat gali vykdyti specialiąsias užduotis.

Kas be ko, mūsų kariuomenės infrastruktūra taip pat įdomi. Pavyzdžiui, Zoknių oro uostas. Ši teritorija gali tapti tranzitiniu NATO pajėgų tašku, oro uoste galima bus prisipildyti degalų, nutupdyti orlaivius.

Ar ketina NATO pajėgos be jau nutupdytų keturių naikintuvų ir aptarnaujančiojo lėktuvo dislokuoti dar daugiau Aljanso pajėgų Lietuvoje?

- Šiuo metu jokių konkrečių planų nėra.

Tankų nepirks

Ar yra sumanymų artimiausiu metu įsigyti kokios nors "rimtos" karinės technikos: tankų, sunkiųjų pabūklų, lėktuvų ir pan.

- Nemanau, nes pati NATO koncepcija, kaip minėjau, - kitokia. Ta ginkluotė, kuri anksčiau buvo ypač efektyvi - tankai, didelio pajėgumo artilerija - nebetampa ypač svarbi. Šiuo metu reikalingi mobilesni daliniai su ypač tikslia ginkluote.

Esame pasirašę sutartis ir įsigysime priešlėktuvinės raketinės gynybos sistemą "Stinger", prieštankinę sistemą. Taigi, artimiausiu metu jokios sunkiosios ginkluotės Lietuva, matyt, neįsigis.

Kitaip tariant, yra investuojama į žmogų?

- Ir į žmogų, ir į ypač tikslią, precizišką ginkluotę.

Rusija - ne priešai

O kaip vertinate griežtą Rusijos poziciją naujųjų NATO narių - Baltijos valstybių atžvilgiu?

- Manau, tai - tik atskirų politikų pareiškimai. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos bei Estijos santykiai su Rusija plėtosis normaliai. Manau, netolimoje ateityje santykiai taps net gi geresni, kadangi tapsime lygiaverčiais partneriais, o ne "mažaisiais broliais", kaip anksčiau.

Ar netaps Kaliningrado sritis savotišku skauduliu NATO atžvilgiu?

- Nemanau, tas klausimas buvo labai daug kartų svarstytas. Prieita vieningos nuomonės, kad tai - Rusijos teritorija, yra reglamentuoti įstatymai, kurie tinka ir mums, ir Europos sąjungos valstybėms.

Kai kas bando aiškinti, jog NATO dalinių dislokavimas posovietinio bloko šalyse - tarsi šaltojo karo tarp Aljanso ir Rusijos požymiai. Ką apie tai manote?

Pirmiausia, tai, kad į Zoknius atskrido Belgijos karališkojo oro laivyno naikintuvai F-16 - ne karinių dalinių dislokavimas. NATO tiesiog pasakė, kad Baltijos valstybės jau tapo Aljanso narėmis. NATO tiesiog užtikrina savo oro erdvės kontrolę.

Požymių, kad NATO ketintų šioje teritorijoje dislokuoti karinius dalinius - nėra.

Tai iš kur ta Rusijos baimė arba negatyvus nusiteikimas.

- Rusija nuo pat Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo labai jautriai reagavo į bet kokį mūsų susilietimą su Europos valstybėmis, ypač - NATO.

Tas priešiškumas mažėjo, nors prieš keletą metų buvo labai griežtai sakoma, kad Rusija neleis Baltijos valstybėms tapti NATO narėmis. O mes tapome. Tad įvairūs priešiški pasisakymai - tik atskira politikų nuomonė, o ne oficiali Rusijos pozicija.

Denisas NIKITENKA