URM sveikina Rusijos pastangas taikyti šios konvencijos reikalavimus ir tikisi, jog visi joje numatyti bendradarbiavimo ir derinimo su poveikį patirsiančiomis šalimis etapai bus vykdomi nuosekliai: pirmajame etape suinteresuotos šalys užduoda klausimus ir gauna esminius atsakymus, tuomet organizuojami viešieji svarstymai - poveikį patirsiančios šalies visuomenės išsamus supažindinimas su projektu, trečiajame etape vyksta ekspertų konsultacijos.
Lietuva ir Rusija yra pirmajame Kaliningrado AE projekto poveikio aplinkai vertinimo proceso pagal Espo konvenciją etape. Tam, kad būtų galima pereiti į antrąjį etapą - viešuosius svarstymus Lietuvoje, - iš Rusijos būtina gauti informaciją apie tai, kodėl Kaliningrado AE projektui plėtoti buvo pasirinkta būtent ši aikštelė, 11 km nutolusi nuo Lietuvos sienos, nors nebuvo svarstytos kitos vietos, bei kodėl nebuvo atlikti seisminiai aikštelės tyrimai.
Lietuvai svarbu žinoti ir kaip bus užtikrinamas jėgainės reaktoriaus aušinimas, avarinės parengties plano detalės, informacija apie poveikį Nemuno upei ir jos ekosistemai, aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams normaliomis AE eksploatacijos sąlygomis ar įvykus didelio masto avarijai bei kodėl Kaliningrado AE projektui neatliekami atsparumo testai pagal ES sutartą su trečiosiomis šalimis metodologiją.
URM pažymi, jog pirmajame Kaliningrado AE poveikio aplinkai vertinimo svarstymo etape Lietuva per pastaruosius trejus metus net keturiolika kartų oficialiai kreipėsi į Rusiją šiais ir kitais klausimais, tačiau atsakymų nesulaukė.
"Be to, per pastaruosius trejus metus Kaliningrado AE projekto klausimas keliamas visuose dvišaliuose susitikimuose, Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos posėdžiuose, tačiau atsakymai negaunami. Rusijos valstybinės korporacijos "Rosatom" 2012 m. kovo mėn. neoficialiai Lietuvai perduotuose dokumentuose Lietuvos ekspertai prašomos informacijos vėlgi nerado. Kol kas atsakymų į iškeltus klausimus nepavyksta gauti nei dvišaliu lygmeniu, nei kreipiantis į tarptautines organizacijas (JT Espo konvencijos įgyvendinimo komitetą, Tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA)", - pažymima URM išplatintame pareiškime.
Lietuva yra sunerimusi dėl Kaliningrado AE ir kito "Rosatom" vykdomo projekto - Astravo AE Baltarusijoje - įgyvendinimo skubos ir deklaruojamos nuostatos, jog šios jėgainės bus pastatytos pigiausiai iš visų bet kada statytų. Lietuvos URM nuomone, tai gali būti atliekama tik šių objektų saugumo sąskaita.
"Lietuva labiau nei kuri nors kita šalis yra suinteresuota šių projektų skaidrumu, saugumu ir labai tikisi geranoriško bendradarbiavimo su Rusija. Tarptautiniai branduolinės saugos ir aplinkosaugos bei radiacinės saugos reikalavimai yra universalūs ir visuotinai privalomi, todėl dar kartą kviečiame Rusiją pasinaudoti tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų gairėmis ir TATENA misijomis bei atlikti sutartus atominių elektrinių atsparumo testus", - teigia URM.
Anot pranešimo, branduolinės avarijos nepripažįsta sienų ir gali paveikti viso Baltijos jūros regiono šalis, todėl visų jų bendras interesas turi būti užtikrinti atominių elektrinių saugą viso branduolinio ciklo metu: saugios branduolinės technologijos gali būti tik saugioje aikštelėje, jėgainė turi būti saugiai statoma, eksploatuojama bei uždaroma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą