Ventės rago ornitologinės stoties specialistai nėra labai sunerimę, kad žiemoti į šiltuosius kraštus dar neišskrido kai kurių rūšių paukščiai. Esą tokiomis klimato sąlygomis jų delsimas migruoti yra normalus reiškinys.
"Paukščiai pasitrauks, kai atšals", - sakė ornitologas
Vytautas Jusys.
Jis pastebėjo, jog dar yra likusių daug pempių, dirvinių sėjikų, Nemuno deltoje prie Mingės - apie septyni būriai keturių rūšių žąsų.
"Šiaip paukščiai šalčio nebijo, svarbiausia, kad maisto užtektų. Paprastai visi paukščiai tempia iki paskutinės dienos, kol sąlygos jiems geros ir sniego nėra daug. Jeigu pasnigtų, bemat pasitrauktų. Prieš trejetą metų žąsys pasitraukė tik sausio pabaigoje, kai pripustė",- sakė specialistas.
Šiuo metu prie Ventės rago ir Krokų lankų yra nedaug likę klykuolių ir žilųjų ančių. Maisto sparnuočiams Ventės Rage užtektų, nes žąsys daugiausia minta žole, o pempės, dirviniai sėjikai ir dar neseniai matytos dvi didžiosios kuolingos (retas atvejis, kad jos žiemotų Lietuvoje) minta bestuburiais. Kol nesušąlęs dumblas, maisto paukščiai gali susirasti lengvai. Prieš keletą metų, kai buvo šilta žiema, keturios kuolingos pajūryje laikėsi iki sausio. Deja, viena iš keturių žuvo.
Visa kita vyksta pagal gamtos dėsnius, nors paukščių migravimo grafikas yra kiek pasislinkęs - prieš kelias dienas į ornitologų tinklus pateko liepsnelės, erškėtžvirblis, kuris natūraliai žiemoja Italijoje ar Prancūzijoje. Paukščiai turi išskristi žiemoti prie Viduržemio jūros, į Vakarų ir Pietų Europą bei Afriką.
Kada parskris paukščiai, priklauso nuo oro sąlygų: jeigu pavasaris bus šaltas, paukščiai pasirodys tik kovui baigiantis, o jeigu šiltas - vasario pabaigoje.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą