Valdininkai bando atgauti tirpstančius milijonus

Valdininkai bando atgauti tirpstančius milijonus

Miesto ūkis







Jei Klaipėdos savivaldybei pavyktų parduoti šį pastatą, uostamiestyje gyvenamosiomis patalpomis galima būtų aprūpinti apie 40 socialiai remtinų šeimų

Jei šiandien rengiamame aukcione pavyktų parduoti Klaipėdos savivaldybei priklausantį nebaigtą statyti didžiulį daugiabutį, apie 40 socialiai remtinų šeimų Klaipėdoje galėtų gauti butus.


Tačiau po nepriklausomybės atkūrimo pradėtame statyti pastate iš tiesų turėjo įsikurti 100 sunkiai besiverčiančių šeimų.


Milžiniškas namas vaiduoklis tapo vienu didžiausių jau dešimtmetį nepraeinančiu Savivaldybės tarnautojų galvos skausmu.


Nors Savivaldybė karpo milijonus nuo daugiabučio pardavimo kainos, specialistai apie narkomanų landyne tapusio ir architektūriniu atžvilgiu pasenusio namo privatizavimo galimybes kalba be optimizmo.


Mažina kainą


Klaipėdos miesto savivaldybė per 11 metų nuo statybų pradžios į Baltijos pr. 117 stūksantį daugiabutį yra "sukišusi" apie 5,5 mln. litų. Dviejų devynių ir vieno dešimties aukštų blokų korpusuose iki šiol yra atlikta 46 proc. statybos darbų, dėl to jis tapo kone brangiausiu mieste pastatu vaiduokliu.


Anksčiau pradinė privatizavimo kaina buvo 5 mln. litų, tačiau aukcionas buvo nesėkmingas. Šiandien Klaipėdos savivaldybė už daugiabutį prašo vienu milijonu mažiau.


Savivaldybės Turto departamento Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigė, jog už gautus pinigus gyvenamosiomis patalpomis būtų aprūpinamos socialiai remtinos šeimos.


Vedėjos skaičiavimu, už gautus 4 mln. litų galima būtų suteikti būstą apie 40 šeimų. Iš viso Klaipėdoje šiuo metu yra apie 600 socialiai remtinų ir gyvenamosiomis patalpomis Savivaldybės neaprūpintų šeimų.


Name turėjo gyventi ir politiniai kaliniai bei tremtiniai. Apie šimtas šeimų apgyvendinta kitose Klaipėdos vietose.


Nesėkmingos derybos


Nuo 1992-ųjų statyboms buvo skirta per milijoną litų. Pritrūkus pinigų, statybos buvo užšaldytos. 1998 metais apie 4 mln. litų buvo gauti iš Vyriausybės, pritaikius specialią socialiai remtinų žmonių bei politinių kalinių aprūpinimui butais programą.


Darbai dar kartą sustojo 1999-aisiais, kuomet minėtos programos Vyriausybė atsisakė. Statybininkai 1999 metų vasarą atliko 1,4 litų vertės darbų, už kuriuos užmokėta buvo tik po ilgų derybų.


Ilgai nebaigto statyti namo butų nei parduoti, nei leisti privatizuoti nebuvo galima pagal vieną iš Vyriausybės nutarimų. Jį panaikinus šį pavasarį, tokia galimybė atsirado, mat pagal anuomet galiojusią tvarką konkursuose galėjo dalyvauti tik juridiniai asmenys. Kitaip - statybinės firmos arba įsteigtos bendrijos.


Šiuo metu beveik įrengta yra tik penkiaaukštė pastato dalis. Tačiau šią dalį su 15 butų įsigijusi statybinė bendrija "Optimistas" buvo steigiama net pusantrų metų, o butai perkami ištisus trejetą metų. Tokia karti patirtis rodo, kad likusių 100 butų privatizavimas ir bendrijos kūrimas - kone utopija.


Architektai optimizmu netrykšta


Vakar apie daugiabučio privatizavimo galimybes dienraščio kalbintas Klaipėdos savivaldybės Miesto planavimo departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Almantas Mureika nebuvo optimistiškas.


"Būtų labai gerai, jei kas namą nupirktų. Juk ten išplanavimas, eksterjeras, pastato architektūrinė kompozicija - pasenę. Viską reikėtų keisti, o tai - dešimtys milijonų investicijų. Reikia itin gero verslo plano, norint šiuo pastatu užsiimti", - tvirtino architektas.


Po nepriklausomybės atkūrimo, pagal statybų bendrovės anuomet įgyvendinamą projektą, gyvenamasis 116 butų namas turėjo būti unikalus: pirmasis daugiabutis namas Klaipėdoje, kurio sienos iš lauko apšiltintos 10 cm storio akmens vatos sluoksniu.


Tuomet teigta, kad dėl aukštos šilumos varžos, trijų stiklų lango bei atskiro šilumos skaitiklio, gyventojai galės sutaupyti net 40 proc. šilumos energijos. Be to, namo nereikėtų remontuoti 25-30 metų.


Tačiau dabar specialistai nesiryžta namo vadinti moderniu ar juo labiau - unikaliu.


"Vakarų ekspreso" paklaustas, ar nevertėtų Klaipėdos savivaldybei dar mažinti pradinės pardavimo kainos, A. Mureika atsakė: "Jei jau visur yra skatinama gyvenamųjų namų statyba, tada - vertėtų".


Pasak už minimo daugiabučio privatizavimo programos vykdymą atsakingo Jono Navicko, tikėtina, kad pretendentų į probleminį pastatą turėtų atsirasti ne tik Klaipėdoje, bet ir iš sostinės.


Denisas NIKITENKA

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder