Derybos tęsiasi
Kandidatas į premjerus Gediminas Kirkilas vakar Seime net ir konservatoriams padarė gerą įspūdį bei pademonstravo modernesnį, ryžtingesnį požiūrį nei jo pirmtakas, fiasko patyręs Zigmantas Balčytis.
Jei šiltėjantis politinis klimatas tarp centro-kairiųjų ir konservatorių išsilaikys iki kitos savaitės, įtikima, kad socialdemokratas G. Kirkilas bus patvirtintas ministru pirmininku bei ims austi mažumos Vyriausybės rūbą.
Vakar parlamente daug kas sėdėjo netekę amo, nes pirmą kartą per 16 šalies nepriklausomybės metų socialdemokratas G. Kirkilas viešai atsiprašė savo amžinų politinių oponentų konservatorių.
Kairieji - aktyvesni
Vakar parlamento plenarinių posėdžių salėje teikdamas G. Kirkilo kandidatūrą į premjerus šalies vadovas Valdas Adamkus pripažino, kad susitikęs su visomis Seimo frakcijomis bei išklausęs jų nuomones apie galimas koalicijas, suprato, kad vienintelis variantas - sudaryti mažumos Vyriausybę.
Tokia būtų centro-kairės koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, Pilietinės demokratijos partijos frakcija ir liberalcentristai, Seime turintys 53 mandatus.
V. Adamkus taip pat pripažino, kad nūdienos Vyriausybės konsultacijų etape centro kairės blokas pademonstravo daugiau ryžto sutelkti šalininkus ir gauti jų paramą.
"Tikiuosi, kad man išsakyti Seimo frakcijų patikinimai dėl konstruktyvaus bendradarbiavimo taps pagrindu sėkmingai naujos Vyriausybės veiklai", - vylėsi valstybės vadovas.
Demonstravo ryžtą
Prisistatymo kalboje G. Kirkilas pripažino, kad per 16 Lietuvos nepriklausomybės metų dar nė karto nebuvo tokios situacijos bei nė karto neteko formuoti mažumos Vyriausybės.
"Mums tai yra nauja, tačiau senesnėse demokratinėse valstybėse tokia praktika yra įprasta, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Darbas mažumos Vyriausybėje įmanomas tik tuomet, kai yra sutarimas su opozicija, nes dabar nė viena koalicija negali turėti absoliučios daugumos Seime", - sakė pretendentas.
Jis teigė, kad neteisinga yra kalbėti apie kraštutinumus: senų darbų tęstinumą arba radikalias permainas.
"Mes tęstumėme pradėtas reformas ir numatytume dideles permainas, tačiau jos nėra savitikslis dalykas", - tikino G. Kirkilas.
Jis įvardijo tris kertinius prioritetus: žinių ekonomikos plėtrą, skaidrų Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą bei ryžtingesnę kovą su korupcija.
"Reikalausiu asmeninės atsakingų institucijų vadovų atsakomybės vykdant skaidrią ir efektyvią struktūrinių fondų lėšų skirstymo programą. Taip pat sieksiu, kad visuomenei būtų pateikiami pagrindimai dėl priimtų sprendimų. Tačiau tokie dalykai dar tik kūrimosi laikotarpyje, tai yra mums nauja", - sakė kandidatas.
Kalbėdamas apie kovą su korupcija G. Kirkilas akcentavo, kad šioje srityje būtina atsisakyti abipusių politinių kaltinimų ir pripažino, kad Lietuvoje dar nėra didelės patirties, kaip suvaldyti šešėlinę rinkos ekonomiką. Jis pritarė centro-dešiniųjų "proveržio" bloko siūlymams dėl kovos su korupcija.
Pabaigoje G. Kirkilas išdėstė dešimt sričių, kuriose būtų vykdomi pirmaeiliai darbai: pastangos spręsti socialines problemas, didinti investicijas į žmogų, papildomai finansuoti sveikatos apsaugos sistemą, kuo anksčiau įsivesti eurą, užtikrinti skaidrų Europos lėšų skirstymą, už gautus parduotos "Mažeikių naftos" pinigus grąžinti žmonėms prarastus rublinius indėlius, neįvesti naujų mokesčių bei palaipsniui mažinti gyventojų pajamų mokestį, gerinti investicinę aplinką bei vykdyti kitus darbus.
Balsuos kojomis?
Kaip ir įprastai, parlamentarai apipylė kandidatą įvairiausiais klausimais.
Liberalas Petras Auštrevičius tikino, kad iš kandidato kalbos matyti, jog bandoma remtis plataus nacionalinio susitarimo poreikio logika, tačiau priminė, kad taip pat buvo kalbama ir prieš skiriant tryliktąją Vyriausybę, kuriai nepavyko įgyvendinti duotus pažadus bei paklausė, kur yra garantijos, kad tai padaryti pavyks šį kartą.
"Pirmiausia, derybos su konservatoriais buvo naudingos. Ir mums, ir jiems šį kartą pristigo politinės valios dėl vaivorykštinės koalicijos sudarymo. O garantija yra tokia: jei bus sutarimas, sugebėsime sąveikauti su opozicija, darbas bus įmanomas. Žinoma, jei viršaus nepaims artėjantys savivaldos rinkimai", - atsakė G. Kirkilas.
Vytautas Čepas samprotavo, kad G. Kirkilo pozicijos esą primena aukšto polėkio, bet žemo kryčio teoriją, nes savo kalboje kandidatas net neužsiminė apie tai, kad Europos Komisija Lietuvą įvertino nesaugiausia šalimi Europos Sąjungoje bei paklausė, ką galimas premjeras darys, kad "kaimo bernų gaujos "nedubasintų" mūsų žmonių ir Seimo narių".
"Jūs esate teisus, nes mūsų viešosios policijos sistemoje reikia reformų, kurios nevyks be atitinkamo finansavimo. Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Policijos departamentas yra parengę planų strategiją, o ten yra išdėstyta saugumo kaime problema", - sakė pretendentas.
Jis akcentavo, kad formuodamas ministrų kabinetą pirmiausiai stengsis suburti gerą komandą bei prioritetu esą laikys ne partinę priklausomybę, o profesionalumą, politinio darbo patirtį.
Julius Veselka pastebėjo, kad burkuojant su konservatoriais yra bandoma kurti "neformalią, nekalto prasidėjimo vaivorykštinę koaliciją, kuri tikisi būti priimta į dangų".
Egidijus Klumbys konstatavo, kad G. Kirkilo likimas - konservatorių rankose, todėl paklausė, ar kandidatas galės gyventi santarvėje su vidiniu "aš", jei Seime bus pritarta jo kandidatūrai konservatoriams balsuojant "kojomis".
"Tai jūs už mane balsuokite, nereikės kojomis", - atkirto kandidatas.
Atsiprašė konservatorių
Vakar Seime įvyko beprecedentis įvykis - G. Kirkilas net tris kartus atsiprašė konservatorių. Mat kai socdemai nutraukė derybas dėl plataus spektro koalicijos, jie parašė, kad konservatoriai esą nenori vykdyti duotų įsipareigojimų visuomenei dėl prarastų indėlių grąžinimo.
Neva konservatoriai pasisakė, kad reikėtų grąžinti ne visus, o dalį indėlių, o vakar paprašė atsiprašyti, nes tai buvęs melas.
"Jei tai buvo netiesa, - atsiprašau", - sakė G. Kirkilas.
Po prisistatymo "Vakarų ekspreso" kalbinta konservatorių seniūnė Irena Degutienė teigė, kad palyginti su Z. Balčyčiu dabartinis kandidatas atrodė gerokai modernesnis bei realiai įvertino dabartines Lietuvos problemas ir jų sprendimo būdus.
"Iš jo atsakymų matyti, kad kandidatas yra aktyvesnis ir daug labiau pasiryžęs keisti situaciją, o ne plaukti pasroviui", - teigė ji.
Liberaldemokratų vadovui Seime Valentinui Mazuroniui pasirodė, kad G. Kirkilo elgesys buvo "daugiau nei draugiškas bandymas prisitrinti prie konservatorių".
"Jis bandė viena vieta užsėsti visas galimas Seimo kėdes. Sakote, elgėsi diplomatiškai? Prostitucija irgi yra diplomatijos atmaina", - teigė V. Mazuronis.
Šią ir kitą savaitę G. Kirkilas susitikinės su visomis Seimo frakcijomis, o balsavimas dėl jo kandidatūros numatomas antradienį.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą