Prokuratūra miegojo
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė „Respubliką“ informavo, kad šalies vadovė nekomentuoja tinklaraštininkų pranešimų.
Lietuvoje buvo ne vienas atvejis, kai net už neviešą valstybės vadovo įžeidimą šalies piliečiai sulaukdavo teisėsaugininkų vizitų - žmonių namuose būdavo atliekamos kratos, paimami kompiuteriai, piliečiai uždaromi į areštines, o teismai jiems skirdavo arba baudas, arba net laisvės atėmimo bausmes.
Tačiau po A.Vinokuro išpuolio, kurį išplatino ne vienas interneto portalas ir prezidentę įžeidžiamą tekstą perskaitė bei komentavo dešimtys tūkstančių žmonių, jokių veiksmų nesiėmė nei policija, nei prokurorai.
Tuoj po LŽS nario išsišokimo Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Žemaitytė tik pranešė, kad generalinis prokuroras Darius Valys su provokuojančiu A.Vinokuro pareiškimu yra susipažinęs, bet tyrimas dėl jo nėra pradėtas. Prokuratūra taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl atsisakoma arba nesirengiama tirti A.Vinokuro veiksmus.
Draugiškai pabarė
Tik po privataus asmens kreipimosi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą šios institucijos A.Vinokuro bylą atvertė šiemet.
Sausio 17 dieną į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos posėdį iškviestas A.Vinokuras sužinojo, kad jo išpuolis prieš prezidentę kvepia rimtais nemalonumais - administracinių teisės pažeidimų protokolu, kuris bus perduotas teismui.
LŽS aktyvistas posėdyje netikėtai atsisakė visų savo žodžių, skirtų prezidentei, ir pažadėjo, kad juos išims iš interneto, kur įžeidinėjimai skaitytojams buvo prieinami beveik 9 mėnesius. Tarnyba priėmė sprendimą A.Vinokurą šį kartą įspėti ir jo bylos neperduoti teismui.
Sausio 21-ąją į posėdį susirinko ir LŽLEK, tačiau komisijos nariai net nesvarstė, ar A.Vinokuras pažeidė žurnalistų etikos kodeksą. Nuspręsta šį veikėją tik pabarti jam skirtu laišku. Už gerokai menkesnius ar net menamus nusižengimus etikos kodeksui LŽLEK kitus žurnalistus dažnai baudžia, pripažįsta neetiškais ir t.t.
Komisija turėjo bausti
LŽLEK pirmininkas psichiatras Linas Slušnys minėtame komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas A.Vinokuras, nedalyvavo. Gydytojas sakė, kad tą dieną buvo darbo reikalais kitame mieste, nes „iš kelių šimtų litų LŽLEK pirmininko algos jis nepragyventų“.
„Jeigu būčiau turėjęs galimybę dalyvauti komisijos posėdyje, tikrai būčiau prašęs aiškintis, ar šis žurnalistas pažeidė etikos kodeksą, ar ne. Manau, kad komisija turėjo tai nagrinėti, o ne apsiriboti vien laišku A.Vinokurui, - „Respublikai“ sakė L.Slušnys. - Mano asmenine nuomone, A.Vinokuras pasielgė neleistinai, tad būčiau linkęs pripažinti, kad šis žurnalistas pažeidė žurnalistų etikos kodeksą, ir balsuočiau tik už tokį sprendimą“.
LŽLEK posėdžiui, kuriame buvo nagrinėjamas A.Vinokuro klausimas, pirmininkavo L.Slušnio pavaduotoja advokatė Inga Abramavičiūtė. Paklausta, kurio komisijos nario iniciatyva nuspręsta apginti A.Vinokurą ir nesvarstyti, ar jis pažeidė etikos kodeksą, teisininkė sakė, kad to tiesiog neprisimenanti, o slapto balsavimo rezultatai nėra skelbiami.
- Ar precedento neturintis atvejis, kai LŽLEK nusprendė net nesvarstyti prezidentę ir Prezidento instituciją įžeidusio LŽS nario A.Vinokuro, leidžia suprasti, kad komisija pritaria valstybės vadovų viešiems užgauliojimams? - „Respublika“ paklausė teisininkės I.Abramavičiūtės.
- Komisija priėmė tokį sprendimą, kuriuo nekonstatavo pažeidimo. Komisija savo laiške A.Vinokurui išdėstė visus argumentus, kad jo leksikos tikrai negalima naudoti. Manome, kad toks pabarimas duos daugiau rezultatų nei, tarkim, sprendimas, kad jis pažeidė etikos kodeksą.
- Jei prezidentė kreiptųsi į jūsų advokatų kontorą dėl privataus kaltinimo A.Vinokurui?
- Tai čia be jokių problemų - būtų iškelta byla ir A.Vinokuras būtų teisiamas pagal galiojančius įstatymus.
Saviškiai net gynė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius „Respublikai“ atskleidė, kad jo vadovaujama organizacija nė nebandė svarstyti saviškio veikėjo elgesio.
- Kodėl, jūsų nuomone, LŽLEK net nesvarstė, ar A.Vinokuras pažeidė etikos kodeksą, o nusprendė tik kreiptis į jį laišku? - „Respublika“ paklausė LŽS pirmininko D.Radzevičiaus.
- Yra ne vienas atvejis, kai LŽLEK taip pasielgia. Ši komisija nėra teismas, ji tik bando išsiaiškinti etikos pažeidimus.
- O kodėl LŽS buvo užsimerkusi prieš savo nario išsišokimą prieš prezidentę?
- Mūsų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas yra Viktoras Trofimišinas, kurio reikėtų to ir paklausti. Kiek atsimenu, niekas dėl A.Vinokuro nesikreipė ir mūsų etikos komisija jo nesvarstė.
- Jeigu valstybės vadovai viešai dergiami, bet nėra jokio skundo, LŽS pati nesiima svarstyti tokių išsišokėlių, kurie užtraukia gėdą visiems Lietuvos žurnalistams?
- Dėl prezidentės ar valstybės tarnautojų dergimo - čia paties sugalvota frazė.
- Ar šalies vadovės išvadinimas šlykščiausiais žodžiais LŽS yra normalus, toleruotinas dalykas?
- Tai - nenormalu.
- Kodėl dėl to nebuvo svarstytas A.Vinokuras?
- Tai kad niekas nebuvo apdergtas. Ne manęs to reikia klausti, o V.Trofimišino.
Nežino, kuo užsiima
LŽS etikos sargų vadovas V.Trofimišinas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl jokių sankcijų už prezidentės įžeidinėjimą nesulaukė saviškis - A.Vinokuras.
- A.Vinokuro nesvarstėme, - „Respublikai“ sakė V.Trofimišinas.
- Kodėl?
- Daug ko mes nesvarstome.
- LŽS nariams yra leidžiama dergti šalies vadovus, tai jūs laikote normaliu dalyku?
- Mūsų komisija svarsto tuos atvejus, kai kas nors kreipiasi.
- Kodėl patys, be skundo ar kreipimosi, nepradėjote tirti A.Vinokuro elgesio?
- Neinicijavome, ir tiek. Nebuvo tokių minčių. Dėl įžeidinėjimų mūsų komisija net nesvarsto, tuo užsiima žurnalistų etikos inspektorius.
Partija atsiriboja
A.Vinokuras, dirbęs konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus patarėju, pernai staiga peršoko į Lietuvos socialdemokratų partiją ir jos sąraše dalyvavo Seimo rinkimuose.
Socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas „Respublikai“ prisipažino, kad A.Vinokuro išsišokimas nebuvo svarstytas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos aktyvistas Arkadijus Vinokuras. Stasio Žumbio nuotr.
„Apskritai nelabai žinau, kaip šis žmogus pateko į mūsų partiją. Kažkaip labai neaiškiai, gal tik todėl, kad jį turbūt protegavo žydų bendruomenė, - sakė K.Virbickas. - Mačiau tas A.Vinokuro nesąmones internete, bet jeigu jau Žurnalistų etikos inspektorė paskelbė savo sprendimą ir įspėjo šį žmogų, mes tikrai tą atvejį apsvarstysime“.
Seimo narys, buvęs parlamentinės Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas įsitikinęs, kad A.Vinokuro nusižengimas - labai rimtas ir turi būti įvertintas labai griežtai.
„Aš asmeniškai nepažįstu pono Vinokuro, kuris kažkaip netikėtai įšoko į mūsų rinkimų sąrašą, bet taip, kaip rašė jis, negalima rašyti nei apie prezidentę, nei apie jokį kitą žmogų, - teigė A.Salamakinas. - Matyt, A.Vinokuras nusprendė perspjauti visokius brudraščius rašinėjantį tą A.Ramanauską, bet netikiu, kad tuos žodžius išdrįstų pasakyti pačiai D.Grybauskaitei į akis - jo kinkos tam per silpnos. Mano nuomone, A.Vinokuro elgesys mūsų partijoje turės būti įvertintas labai griežtai, negalima apsiriboti tik įspėjimu, nes kai žmogus vartoja tokią leksiką, jis rimtai nusižengia. Kita vertus, man keista, kodėl žmogui, negalinčiam savęs pareklamuoti protu, leistina ką nori daryti.“
Štai kaip būna kitiems
Vakar Klaipėdos apskrities policija pranešė iškėlusi baudžiamąją bylą dėl prezidentės D.Grybauskaitės įžeidimo. Pasak Vadovybės apsaugos departamento atstovų, uostamiesčio gyventojas sausio 30 d. į Prezidentūros tinklalapį atsiuntė elektroninį laišką, kurio autorius vartojo įžeidžiančią leksiką. „Respublika“ išsiaiškino, jog žmogus rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais piktinosi tuo, kad prezidentė sausio 29-ąją suteikė amnestiją keturiems dėl žmogžudysčių nuteistiems asmenims.
2010 metais vilnietis Ivanas Gedvila prezidentei D.Grybauskaitei nusiuntė įžeidžiantį elektroninį laišką. Jame pilietis piktinosi, kad valstybės vadovė išimties tvarka JAV čiuožėjai Katerinai Kopeli (Katherine Copely) nesuteikė Lietuvos pilietybės, piktinosi D.Grybauskaitės darbu, vadino valstiete ir siūlė ją „raukti“, iškeikė. Vilniečio bute buvo atlikta krata, paimtas kompiuteris, pilietis parą praleido areštinėje. Teismas konstatavo, kad I.Gedvila, išsiųsdamas laišką, siekė prezidentę įžeisti ne tik kaip asmenį, bet ir kaip valstybės vadovę, sumenkinti viešojo administravimo funkcijas atliekančios institucijos autoritetą. Teismas akcentavo, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Teismo nuosprendžiu I.Gedvila buvo nubaustas 4940 litų bauda. Neturėjęs pinigų susimokėti už prezidentės įžeidimą, vyras prašė baudą pakeisti areštu arba viešaisiais darbais.
2007 metais kaunietis Vytautas Stanaitis nuteistas už prezidento Valdo Adamkaus įžeidimą elektroniniu paštu kalėti pusę metų, atidedant įkalinimą vieniems metams. Tokia bausmė skirta už V.Stanaičio laišką, kurį Prezidentūros elektroniniame pašte aptiko šalies vadovo referentė. Vasario 16-osios proga V.Adamkui atsiųstame laiške pilietis nederamai perfrazavo Maironį: „O tu, kurs lietuvio tik vardą nešioji. Tegul tave ateitis tolimoji minės tik kaip išgamą mūsų dienų!“
Beje, metais anksčiau, 2006-aisiais, panašiai tą patį prezidentą Valdą Adamkų laišku įžeisti pasikėsinęs 41 metų statybininkas iš Karmėlavos buvo nubaustas 1000 litų bauda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą