Vandens šėlsmas įbaugino net pamario senbuvius

Fotoreportažas







Ant stiprių bangų apgraužto apie 4 metrų aukščio
šlaito atsidūręs kelias į gyvenvietę tapo pavojingas

Kelias į Ventės Ragą po pragaištingų šio sausio audrų pakibo ant skardžio, o iš betono laiptų likusi duženų mozaika išsibarstė po vandeniu.


Ventės Rago molo gale sukrautų akmenų krūsnį srovė nunešė kelis šimtus metrų ir išplovė prie šalia esančios sodybos.




Pramoginių laivų prieplaukoje vėjo sužertos stingso kriauklių pilys.


Stichija nepagailėjo net medinės Ventainės skulptūros, simbolizavusios Šiaurės žvejų laivą.


"Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kaip po audrų gyvena pakilusio ir pastaruoju metu stingti pradėjusio vandens apsupti Ventės Rago čiabuviai.


Bus avarijų


"Siaubas, kas čia buvo! Per "Erviną" dvimetrinės bangos liejosi ant plento, stipriai mušė, išvertė senus pakrantės gluosnius ir sutrupino betono laiptus, kuriais šitiek metų leisdavomės žlugtą velėti. Šalimais buvo žuvies perdirbimo punktas pastatytas, tad tie betono laipteliai ir žvejams praversdavo", - pasakojo Ventės Rago senbuvė Ona Bakšienė.








Image removed.
Ventės Rago žvejai plaukia išgriebti audros suniokotų tinklų likučių

Anot moters, tokio sausio, kai "išprotėjusios" marios gyvenvietėn veržėsi, ji neregėjusi jau per keturiasdešimt metų.


"Bangos pagraužė šlaitą, dabar kelias čia pakibo vandens pakrašty, bus dabar tų avarijų", - greitakalbe bėrė aštuntą dešimtį pradėjusi našlė.


Katastrofa negresia


Jūros ekologijos laboratorijos mokslininkams talkinantis "Ventvėjo" laivo kapitonas inžinierius Remigijus Rimkus sako, jog tokios stichijos - neišvengiami čionykščio gyvenimo reiškiniai.


"Negali sakyti, kad ekologinė situacija tapo katastrofiška. Šis sausis nėra sensacija, žmonės perdeda", - juokiasi Remigijus.


Anot jo, dievobaimingi žmonės prieš audrą ir po jos Kintų bažnyčion važiavo Viešpatį permaldauti. Beje, tą darė ir jis pats.


"Žalos tai pridarė. Štai, šlaitus bangos nuardė prie kelio, teks tvirtinti, papildomų lėšų skirti. Reikės skaldą vežti, akmenis. Jei dar rusų laikais tos krantinės akmenimis nebūtų buvusios sutvirtintos, būtų visai nuplovę pakrantę", - svarstė R. Rimkus.


Nežada trauktis


Jaunas vietinis žvejys Jonas Kuršaitis pripažino, jog audros jam sunaikino tinklų ir padarė nuostolių už kokius tris tūkstančius litų.


"Neišsaugojom, nes nieks negalvojo, kad toks įžūlus bus vėjas. Per "Anatolijų" dar didesnis vėjas siautė, bet nieko blogo nepadarė, - stebisi Jonas. - O šis privarė į tinklus visokių medžių kerų, nuolaužų - suplėšė, tik virvės ir plūdės liko, nieko nebepataisysi".


Anot žvejo, slūgstant vandeniui, į marias iš pievų visos šiukšlės suplaukia. O kas dėl žuvies, pasak Jono, tai dabar mariose tuščia kaip dykumoje.


Vietiniai žvejai tikisi, jog jų verslas atsigaus, kai stipriau pašals ir bus galima eiti ant ledo.


"Kol dar marios maitina, niekur iš čia nežadu trauktis. Sklinda gandas, kad žadama žvejybą mariose visai uždrausti, rekreacinę zoną sukurti, bet tikėkimės, tai - tik kalbos", - optimistiškai nusiteikę Jonas.


Ivona ŽIEMYTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder