Vėl suremtos ietys dėl viceministrų

Vėl suremtos ietys dėl viceministrų

Premjeras Algirdas Butkevičius teigiamai vertina galimybę viceministrus paversti karjeros valstybės tarnautojais ir teigia, kad šis klausimas dar bus svarstomas. Konservatoriai, kurių iniciatyva ministerijų vadovybėse karjeros tarnautojai dar 2009-aisiais pakeisti partijoms lojaliais žmonėmis, tam kategoriškai prieštarauja.

Daugiau motyvacijos

„Mano pozicija, kad viceministrai ar, kaip anksčiau vadinti, ministerijų sekretoriai turėtų būti karjeros tarnautojai. Atsirastų daugelis specialistų, atsirastų galimybių kelti savo kvalifikaciją“, - sakė premjeras.

A.Butkevičiaus teigimu, nuolatines viceministrų pareigas einantys asmenys būtų kur kas labiau suinteresuoti ir motyvuoti tinkamiau atlikti savo funkcijas.

„Labai gaila, jog praėjusioje Vyriausybėje buvo priimti sprendimai, kad daugelis departamentų direktorių buvo padaryti vos ne kaip politinio pasitikėjimo tarnautojais“, - kalbėjo A.Butkevičius.

A.Kubilius kėslų neslėpė

O 2009-aisiais, kai tuometinė konservatorių ir liberalų dauguma užsimojo vietoj ministerijų sekretorių, kurie į pareigas būdavo priimami konkurso būdu, kiekvienoje ministerijoje įvesti po 3 papildomas politinio pasitikėjimo viceministrų pareigybes, iečių buvo sulaužyta labai daug.

Tuometinis premjeras Andrius Kubilius neslėpė, kad ministerijų vadovybių formavimo pakeitimai būtini naujai valdžiai įsitvirtinti ir rinkimų pažadams įgyvendinti.

„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, politinės partijos, laimėjusios rinkimus, turi turėti tinkamas galimybes įgyvendinti savo rinkimų programas ir pažadus, už kuriuos balsavo rinkėjai. Tikrai nėra gerai, kai ministras, atėjęs vadovauti ministerijai, turi galimybių turėti tik vieną bendražygį viceministru ir vieną ar du patarėjus“, - kalbėjo A.Kubilius.

Svarbiausia - kompetencija

Tačiau tuometinis Seimo opozicijos atstovas socialdemokratas Zigmantas Balčytis kontrargumentavo, kad normalu, jog visi, neskaitant vieno viceministro, ministrų pavaduotojai renkami konkurso būdu, o ne pagal tai, kokiai partijai priklauso.

„Žmonės, tie patys sekretoriai, norėdami įsidarbinti (kartais būdavo trys ir daugiau konkurentų), privalėjo labai gerai susipažinti su teisine, leidybine puse, susipažinti su tos ministerijos funkcijomis, ką gali būti reikalinga kuruoti, ir daugeliu kitų dalykų. Dabar to nebereikės - užteks priklausyti politinei partijai, ir tu gali eiti pareigas. Tačiau šio įstatymo ydingumas yra kitas - kad mes vėl įtvirtinsime politinio persekiojimo principą: jeigu tu esi ne iš tos partijos, tai tu nebetinki toliau eiti, nors esi geras specialistas, šių pareigų. Tikrai negalime šitam pritarti“, - 2009-aisiais įspėjo Z.Balčytis.

Kaltina noru pasilikti valdžioje

Diskusijos tebeverda iki šiol. Jas dar labiau paaštrino A.Butkevičiaus išreikšta pozicija.

Vienas konservatorių lyderių Jurgis Razma, kuris ir buvo pagrindinis ministerijos sekretorių pakeitimo viceministrais iniciatorius, ir dabar laikosi nuomonės, kad 2002-aisiais, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Brazauskas, politinio pasitikėjimo ministerijos vadovus pakeitus karjeros tarnautojais, buvo padaryta klaida. Netgi, pasak parlamentaro, ne klaida, o tyčinis politinis veiksmas.

„Dabar, kai premjeras A.Butkevičius prakalbo apie senosios sistemos grąžinimą, kyla mintis, kad jis nebesitiki laimėti kitų Seimo rinkimų. Būtent tas jų ankstesnės socialdemokratų Vyriausybės sprendimas viceministrus paversti karjeros tarnautojais iš esmės buvo bandymas nueinant nuo valdžios joje pasilikti, įtaisius savus žmones amžiams. Prisiminkime, kas gi laimėjo tuos tariamus konkursus ministerijų sekretorių pareigoms užimti. Laimėjo tie patys jų vadinamieji nekompetentingieji viceministrai, prieš tai parinkti politiniu pagrindu. O paskui jie įforminti kaip karjeros tarnautojai. Taip norima pasielgti ir dabar. Tačiau kas gi verčia viceministrus ir dabar pasirenkant politiniu pagrindu rinkti dalykiškai nekompetentingus? Kas draudžia ministrui rengti neformalų konkursą ir pasirinkti kompetentingus viceministrus, kurie dar padės ir vykdyti rinkimų programą?“ - retoriškai klausė J.Razma.

Tiesa, jis pripažino, kad dabar pasitaiko atvejų, kai žmonės viceministrais pasirenkami pirmiausiai ne pagal kompetenciją, o pagal lojalumą partijai. Politikas pirmiausiai priminė buvusios energetikos viceministrės Renatos Cytackos atvejį, kurios kompetencijos nebuvimu neabejojo net premjeras A.Butkevičius.

„Tačiau jei ateina naujas viceministras ir randa paliktą visą kitos politinės jėgos komandą, jam labai sunku vykdyti savo programą. O dėl nekompetentingų viceministrų paskyrimo... Stebint Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų parinkimą, tai akivaizdu. Bet paskyrimo procesą aktyviai prižiūrėjo premjeras. Dabartinė Vyriausybė šitą problemą gana pusėtinai prižiūrėjo“, - akcentavo J.Razma.

Seniau buvo geriau

Jam oponuoja dabartinės pozicijos atstovas Kęstutis Daukšys.

„Viena vertus, tie, kas tampa viceministrais, vis tiek pereina tam tikras vidines atrankas. Tačiau sistema, egzistavusi iki 2009-ųjų, buvo teisingesnė tuo požiūriu, kad ministerijos sekretorius, nepriklausomai nuo to, kokia partija ateina į valdžią, lieka dirbti, jei dirba gerai. Tokie žmonės turėjo patirties, puikiai žinojo ministerijos, visos sistemos problematiką. Kompetencija tokiame poste yra labai svarbi. Kai aš buvau ūkio ministras, pas mane dirbo geriausi specialistai nepriklausomai nuo to, ar jie mūsų partijos atstovai, ar liberalai, ar konservatoriai“, - tvirtino K.Daukšys.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder