- Lietuviai tradiciškai eksportuoja daug jautienos ir kiaulienos, ypač į Rusiją, kur mūsų šalies produktai yra labai populiarūs. Kokia situacija yra su žvėrienos produktų eksportu?
- Lyginant su gyvulininkystės produktų eksportu, žvėrienos procentine išraiška yra eksportuojama gerokai daugiau. Lietuvoje nėra nė vienos įmonės, kuri galėtų pasigirti eksportuojanti 80-90 proc. mėsos ir iš jos pagamintų produktų. Mes tą darome. Ir darome labai sėkmingai jau 20 metų. Beveik visi mūsų gamybiniai pajėgumai nukreipti į eksportą. Tačiau tai nereiškia, kad mes išvežame lietuvišką žvėrieną „turtingiems dėdėms" į Vakarus. Didžioji dalis lietuviškos žvėrienos lieka Lietuvoje, o į užsienį keliauja mūsų pagaminti produktai iš mėsos, kuri dažniausiai importuojama iš Lenkijos arba Vengrijos. Apie 80 proc. žaliavos kasmet yra importuojama.
- Ar žvėrienos perdirbimo versle jaučiama didelė konkurencija?
- Lietuvoje „Viltlit" yra vienintelė žvėrienos perdirbimo įmonė. Neturime konkurentų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Artimiausias mūsų konkurentas yra už 600 km, Lenkijoje. Todėl regione jaučiamės labai tvirtai. Vakarų Europoje situacija skiriasi: Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose turtingų kulinarinių tradicijų šalyse konkurencija yra nuožmi. Tačiau mes išnaudojame savo pranašumus - lankstumą, patrauklią kainodarą ir kokybę. Todėl problemos dėl produkcijos realizavimo mums yra neaktualios. Matome didelių galimybių plėtrai ir tikimės, jog šiemet eksporto apimtis pavyks padidinti iki 50 proc.
- Kur daugiausiai eksportuojami Lietuvoje pagaminti žvėrienos produktai?
- Daugiausiai žvėrienos keliauja į Europos šalis, ypač į Vokietiją, Austriją, Šveicariją. Mūsų produkcijos galima rasti beveik visose Europos valstybėse (išskyrus Rumuniją bei Moldovą) ir net kituose žemynuose, už 7000 km - Kinijoje. Gaminių asortimentas platus - pradedant gurmaniškomis išpjovomis, baigiant žvėrienos konservais.
- Kokių problemų dažniausiai kyla žvėrienos perdirbėjams?
- Mūsų konkurentai užsienyje dažniausiai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Laimė, mums ši problema yra neaktuali, nes Lietuvos mėsininkystė turi gilias tradicijas, užtektinai turime patyrusių ir savo darbą puikiai išmanančių mėsininkų. „Viltlit" didžiausią problemą kelia žaliavų trūkumas. Deja, mūsų medžiotojai nenoriai atsisveikina su savo laimikiais, tad beveik visą žaliavą esame priversti importuotis. Turime patikimų jos tiekėjų Lenkijoje ir Vengrijoje, kurie užtikrina mūsų poreikius. Nepaisant visų transportavimo ir logistikos sąnaudų, pirkti žaliavą užsienyje yra gerokai pigiau nei pirkti ją iš Lietuvos medžiotojų. Tačiau tikiuosi, kad ateityje situacija keisis ir pavyks Lietuvos vartotojams pasiūlyti daugiau produkcijos, pagamintos iš lietuviškuose miškuose augusių žvėrių mėsos.
- Ar daug žvėrienos vartojama Lietuvoje?
- Realizacijos bazė Lietuvoje kasmet didėja. Mūsų produkcijos jau galima rasti ne tik geriausiuose šalies restoranuose. „Viltlit" bendradarbiaujant su didžiaisiais prekybos tinklais, pavyko sulaužyti stereotipą, kad medžioklės laimikis yra tik medžiotojo arba turtingo restorano lankytojo reikalas. Vis dažniau didžiųjų švenčių progomis žmonės Lietuvoje nori kažko įdomesnio, skanesnio, vertingesnio. Todėl per naujametes šventes mūsų pardavimai Lietuvoje išaugo ne kelis, o keliolika kartų.
- Kuo skiriasi lietuvių ir užsieniečių kulinariniai pomėgiai?
- Lietuviai kartu su šveicarais, austrais ir vokiečiais gali būti vadinami vienais dažniausiai žvėrieną valgančių gyventojų. Mūsų užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad trys ketvirtadaliai lietuvių bent kartą gyvenime yra ragavę žvėrienos. Šią mėsą jie vertina dėl jos ekologiškumo, natūralumo ir išskirtinių skonio savybių. Šiandien „Viltlit" jau galėtų nebeeksportuoti stirnienos, nes per pastaruosius metus jos vartojimas Lietuvoje išaugo.
- Kur matote augimo perspektyvų?
- „Viltlit" per pastaruosius kelerius metus kasmet auga 30-40 proc. Šiemet planuojame baigti stambų infrastruktūros plėtros projektą, leisiantį mums keturis kartus padidinti žvėrienos konservų gamybą. Dabar yra pagaminama 10 tūkst. indelių per pamainą, o užbaigę infrastruktūros plėtros projektą palėsime gaminti 80 tūkst. indelių per dvi pamainas. Planuojame, kad per 2013 m. gerokai augs žvėrienos produktų vartojimas Lietuvoje. Be to, kaip minėjau, bus padvigubintas eksportas. Tikimės, kad 2013-ieji taps pačiais sėkmingiausiais metais mūsų istorijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą