Šeštadienį sostinės Vinco Kudirkos aikštėje bus protestuojama prieš ACTA sutartį.
Socialiniame tinkle "Facebook" sukurtame protesto puslapyje dalyvausiantys pranešė apie 4 tūkst. žmonių.
Sausio 26-ąją Lietuvos ir dar 20 Europos Sąjungos valstybių pasirašyta, tačiau dar neratifikuota antipiratinė prekybos sutartis ACTA susilaukė kritikos dėl neapibrėžtumo, sukuriančio sąlygas galimiems interneto laisvės suvaržymams, numatomos galimybės taikyti baudžiamąją atsakomybę už autorinių ir intelektinių teisių pažeidimus.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius taip pat yra išsakęs abejones dėl ACTA sutarties numatomų priemonių.
"Sutartis, nors ir yra labai bendro pobūdžio ir gali būti įgyvendinama įvairiais būdais, man kai kurie dalykai atrodo nepriimtini. Pirma, kad tam tikri administracinės teisės pažeidimai perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą. Antras dalykas, į ką reikia detaliau pažiūrėti ir išsiaiškinti, tai yra įpareigojimai interneto paslaugų tiekėjams vykdyti asmenų stebėseną ir sekimą. Kol kas nesu įsitikinęs, kad tas siūlomas modelis yra būtinas ir atneš vien tik gerus dalykus", - sakė R. Šimašius.
Protestai prieš ACTA jau vyko ar yra planuojami daugelyje šalių. Internete išplatintą peticiją, raginančia nepritarti sutarčiai, jau yra pasirašę per 2 mln. žmonių.
ELTA primena, kad sausį atsistatydino Kaderas Arifas - Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA.
Jis pareiškė buvęs liudininku "dar niekada anksčiau nematytų manevrų", kurie buvo atlikti ruošiant šią sutartį.
"Aš smerkiu visą procesą, kurio metu buvo pasirašytas šis susitarimas: jokio pasitarimo su pilietine visuomene, skaidrumo nebuvimas jau nuo pat derybų pradžios, dokumento pasirašymo vilkinimas be jokio paaiškinimo, nepaisymas Parlamento rekomendacijų, kurios pateiktos keliose mūsų asamblėjos rezoliucijose", - sakė K. Arifas.
Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu 2011 m. spalio 1 d. pirmosios pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas, Pietų Korėja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą