Virš prezidento pakibo apkaltos kirvis

Nuosprendis

"Komisija konstatuoja, kad prezidentas buvo ir yra pažeidžiamas. Įvertinant ypatingą prezidento statusą ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui", - tokią galutinę išvadą vakar paskelbė vadinamąjį Prezidentūros skandalą tyrusi Seimo laikinoji komisija.

Jei šiandien Seimas pritars komisijos parengtam išvadų nutarimui, jau šią savaitę gali būti inicijuota šalies vadovo Rolando Pakso apkalta, jei prezidentas nepareikš noro atsistatydinti.

Tam, kad būtų pradėtas šis, kai kurių politikų nuomone, visą Lietuvą galintis diskredituoti procesas, tereikia 36 parlamentarų pritarimo.

"Vakarų ekspresui" pavyko gauti komisijos išvadas, kuriose kalbama ir apie neišvengiamą kai kurių pajūrio politikų atsakomybę.

J. Borisovo epopėja

Išvadų dalyje, kurioje keliamas klausimas, ar Prezidentūra buvo įtakojama užsienio valstybių abejotinos reputacijos asmenų ir organizacijų, galinčių turėti priešiškų Lietuvos nacionaliniam saugumui interesų, itin daug dėmesio skiriama R. Pakso ir jo aplinkos santykiams su dosniausiu šalies vadovo rėmėju Jurijumi Borisovu.

Remiantis atliktomis analizėmis bei kratų metu iš J. Borisovo paimta medžiaga, teigiama, jog R. Pakso rinkimų kampanijos metu buvo išleista daugiau lėšų negu oficialiai deklaruota.

"Dokumentuose numatyti ir J. Borisovo planai investuotas lėšas susigrąžinti, užimant oficialias pareigas, taip pat privilegijomis, apdovanojimais, grynaisiais pinigais, pagalba žlugdant konkurenciją ir kitaip", - rašoma išvadose.

Kėlė dirbtinį skandalą

Laikinosios komisijos išvadose taip pat teigiama, jog "Rusijoje registruota kompanija "Al Max", įtariama susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, darė ir tebedaro įtaką Prezidentūrai, siekdama įtakoti ir valdyti Lietuvos politinius procesus, formuodama Prezidentūros struktūrą ir kadrus, savo ir J. Borisovo interesais siekdama sustiprinti įtaką Prezidentūrai".

Komisija J. Borisovo kompiuteryje kratos metu rastą kompanijos "AlMax" parengtą planą "Strekoza" vertina kaip pasiruošimą nukreipti dėmesį nuo prezidento ir dosniausio jo rėmėjo santykių atspindėjimo žiniasklaidoje, "sukeliant dirbtinį skandalą dėl Vyriausybės veiklos ir tuo destabilizuojant padėtį Lietuvoje".

Kompanija "AlMax" taip pat konsultavo Prezidentūros struktūros klausimais, rengė prezidento patarėjų pareiginius nuostatus, parengė planą, kaip diskredituoti viena iš R. Pakso patarėjų.

Suprato, kad seka

2003 m. kovo 17 d. pokalbiuose su kompanijos "AlMax" atstove Ana Zatonskaja ir UAB "Restako" (buvusios R. Pakso bendrovės - Aut. past.) vadovu Algirdu Drakšu J. Borisovas konsultavosi, ką reikėtų daryti, nes R. Paksas "nevykdo jam raštu duotų savo įsipareigojimų".

J. Borisovas dėl to grasino perduoti prezidentą kompromituojančią medžiagą priešiškoms užsienio žvalgyboms. Teigiama, kad R. Paksas buvo sunerimęs dėl šio verslininko reikalavimų ir per A. Drakšą bandė jį nuraminti.

Išvadas rengę parlamentarai konstatuoja, jog po to, kai Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Mečys Laurinkus prezidentui pateikė penkių J. Borisovo pokalbių išklotines, tą pačią dieną šis verslininkas "susitiko su prezidentu ir iš pokalbio su juo suprato, kad J. Borisovo telefoninių pokalbių yra klausomasi".

Tvirtinama, kad apie tai kitą dieną telefonu J. Borisovas informavo A. Zatonskają ir savo advokatą.

Komisijos išvadose taip pat pažymimi ir kiti J. Borisovo pokalbiai, kurių metu šis verslininkas užsimena, kad už reikalavimų prezidentui atsisakymą tuometinis šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas prezidento vardu jam pažadėjo "stogą" (apsaugą nuo teisinio persekiojimo).

Netiesiogiai užstojo rėmėją

Prielaidą manyti, kad J. Borisovo galimybės "paveikti prezidentą yra didelės", komisijai davė pagrindo skandalingai pagarsėjusi J. Borisovo Lietuvos pilietybės suteikimo istorija.

"Pilietybė išimties tvarka J. Borisovui buvo suteikta skubant ir nesilaikant nusistovėjusios tvarkos, apeinant suinteresuotas žinybas (pavyzdžiui, VSD. - Aut. past.). 2003 m. balandžio 10 ir 11 dienomis J. Borisovas A. Drakšo telefonu reikalavo įtakoti prezidentą kuo greičiau pasirašyti pilietybės suteikimo dokumentus", - rašoma dokumente.

Komisijos nariai pažymėjo, jog pilietybės išimties tvarka suteikimo procedūra paprastai užtrunka 2-3 mėn, tačiau J. Borisovui dokumentai buvo sutvarkyti vos per tris savaites.

Taip pat tvirtinama, jog paaiškėjus faktams apie neteisėtą J. Borisovo veiklą, eksportuojant karinių sraigtasparnių detales į terorizmą remiančias valstybes, R. Paksas nuo jo neatsiribojo ir "netiesiogiai užstojo".

"Prezidentas ir dabar supranta, jog J. Borisovas gali jį šantažuoti ir tokiu būdu įtakoti prezidento veiklą", - konstatuojama išvadose.

Norėjo įtakoti prezidentą

Komisija nustatė, kad Prezidentūra buvo įtakojama ir kitų abejotinos reputacijos asmenų.

Pagal komisijos turimą medžiagą, kontraversiškai vertinamas R. Pakso rėmėjas bendrovės "Kauno grūdai" generalinis direktorius Tautvydas Barštys "palaiko kontaktus su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis".

Tvirtinama, jog šis verslininkas po R. Pakso pergalės rinkimuose neabejojo savo galimybėmis įtakoti prezidentą, "kadangi pastarasis yra jam skolingas, taip pat veikti teisėsaugos institucijas, tokiu būdu siekdamas išvengti jų dėmesio".

Parlamentarai disponuoja medžiaga, kuri leidžia daryti išvadą, kad per ryšininkę Renatą Smailytę kai kurie abejotinos reputacijos asmenys siekė paveikti aukštus valstybės pareigūnus ir įtakoti teisėsaugos institucijų vadovų pakeitimą.

Taip pat tvirtinama, jog R. Smailytė informaciją apie numatomą dabartinio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus pakeitimą yra gavusi iš Prezidentūros.

Rinko kompromatą

Išvadose teigiama, jo Rusijos nusikaltėlių autoritetu vadinamas Anzoris Aksentjevas per tą pačią R. Smailytę bandė įtakoti R. Pakso patarėją R. Ačą ir kitus aukštus pareigūnus, siekdamas įsitvirtinti Lietuvoje bei gauti leidimą mūsų šalyje gyventi nuolat, legalizuoti savo veiklą.

Žinia, VSD A. Aksentjevą yra paskelbęs nepageidautinu Lietuvoje asmeniu, šiam verslininkui į mūsų šalį atvykti draudžiama.

Tvirtinama, jog per R. Smailytę ryšius su Prezidentūra buvo užmezgęs ir su viena iš stambiausių cigarečių kontrabanda užsiimančių tarptautinių organizuotų nusikaltimų grupuočių siejamas V. Jakutis.

"V. Jakutis iš R. Ačo per R. Smailytę gaudavo dominančią konfidencialią informaciją alkoholio įmonių privatizavimo klausimais, taip pat teikė Prezidentūrai V. Jakučio konkurentus kompromituojančią informaciją. Už Prezidentūros palankumą V. Jakutis finansiškai rėmė jai politiškai artimus asmenis", - rašoma išvadose.

Išvadose taip pat plačiai komentuojami kiti prezidento R. Pakso aplinkos santykiai su Rusijos, Azerbaidžano ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais.

"Prezidentas apie savo patarėjų ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis žinojo. Jis perspėjo R. Ačą nutraukti santykius su J. Borisovu ir R. Smailyte, tačiau pats prezidentas savo ryšių su J. Borisovu nenutraukė (dalyvavo sūnaus vestuvėse). Ryšių su J. Borisovu nenutraukė ir R. Ačas", - rašoma dokumente.

Ragino atidaryti sąskaitas

Daug dėmesio skiriama ir Prezidentūros poveikiui privatizavimo ir kitiems verslo procesams, įmonių veiklai aptarti.

"M. Laurinkus prezidentui asmeniškai pateikė įslaptintas pažymas dėl "Stumbro" ir kitų alkoholio įmonių privatizavimo. Tą pačią dieną R. Smailytė kalbėjosi su visuomeniniu prezidento patarėju V. Sutkumi iš koncerno "MG Baltic", kuris buvo suintersuotas "Stumbro" privatizavimo rezultatais, ir jį informavo apie trijų įslaptintų VSD pažymų buvimą ir atitikimą "MG Baltic" interesams", - rašoma išvadose.

Teigiama, kad naudojantis R. Ačo vardu ir jam žinant, buvo pradėtas aktyvus AB "Ūkio bankas" protegavimas, įpareigojant R. Ačo bei jam artimų asmenų įtakoje esančių institucijų vadovus šiame banke atidaryti sąskaitas.

Taip pat komisija nustatė, kad R. Ačas įtakojo Transporto investicijų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomo Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statybos darbų pirkimo konkurso procedūras.

Prie stulpo - ir klaipėdietis

Komisija taip pat nustatė, kad M. Laurinkui du kartus asmeniškai informavus prezidentą apie R. Ačo ir R. Smailytės ryšius ir įslaptintos informacijos "nutekėjimą" iš Prezidentūros, šis procesas nebuvo sustabdytas.

"Apie tokio pobūdžio netvarką Prezidentūroje ir įstatymų pažeidimus prezidentas žinojo, tačiau toleravo ir esminių priemonių pakeisti situaciją nesiėmė", - reziumuojama dokumente.

Dėl savo kelionių į pasienį ir ryšių su R. Smailyte kentės ir pajūrio politikai: dėl parlamentaro Egidijaus Skarbaliaus elgesio ketinama kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o Pagėgių meras Kęstas Komskis stos prieš savo vadovaujamo miesto Tarybą.

Denisas NIKITENKA