Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras (VSB), pagarsėjęs savo akcija aiškinant, kuo raudona šviesoforo spalva skiriasi nuo žalios, šį kartą sukurpė dar vieną projektą: "Šiaurietiško vaikščiojimo dienas". Su lazdomis. Jie mus mokys, kaip vaikščioti.
Dėl panašių akcijų visuomenės sluoksniuose sklando diskusija: ar mums reikia išlaikyti tokias įstaigas? "Ragų nagų kontoros", - taip tokio tipo įstaigas yra pavadinęs Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas.
Skatins vaikščioti
Šiais metais uostamiesčio VSB iš miesto biudžeto skirta 475,6 tūkst. litų. Pernai - 515 tūkst. litų. Biuras dar gauna dotacijas iš Sveikatos apsaugos ministerijos bei privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Rugpjūčio 10-12 dienomis įstaiga organizuoja renginį "Šiaurietiško vaikščiojimo dienos", kurio metu bus pasakojama apie "šiaurietiško" ėjimo teigiamą poveikį sveikatai. Bus mokoma šio ėjimo pasiramščiuojant su specialiomis lazdomis. Šiandien to bus mokomi kretingiškiai, 11 val. atėję į miesto stadioną.
"Šiaurietiškas" ėjimas yra puiki laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė, tinkanti bet kokio amžiaus žmonėms. "Šiaurietiško" vaikščiojimo metu žmogus, eidamas pasiramsčiuodamas specialiomis lazdomis, gali pasiekti maksimalų fizinio aktyvumo rezultatą. Toks ėjimas dvigubai efektyvesnis nei paprastasis, nes stiprinami ne tik kojų, bet ir nugaros, rankų, kaklo ir pečių lanko raumenys. Tokia fizinio aktyvumo forma priverčia išsitiesti ir atpalaiduoja tuos raumenis, kuriems paprastai tenka krūvis ilgai sėdint, be to, nevargina kelio sąnarių", - rašoma VSB pranešime.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad VSB yra būtinas.
"Jame dirba ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai mokyklose. Man tokios akcijos, kaip "šiaurietiškas" vaikščiojimas visiškai nekelia nuostabos. Panašios iniciatyvos - biuro darbas. Pagrindinė veikla - informuoti visuomenę apie sveikatinimą. Tokios įstaigos kitose valstybėse dirba dešimtmečiais, tad Lietuvoje jų pulti nereikėtų. Juk tokie biurai gyvuoja labai neseniai. Pirmieji įsteigti 2006 metais. Ir tikrai nemanau, kad visuomenės sveikatos biurų išlaikymas yra pinigų švaistymas", - tikino valdininkė.
Jos manymu, svarbu yra ne tik investuoti į ligų gydymą, bet ir užsiimti švietėjiška veikla.
"Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Ir gerai, kad buvo atkreiptas dėmesys į šviesoforo spalvas. Visuomenės sveikatinimo rezultatų mes greitai nematysime. Visuomenės sveikata - ne asmens sveikata. Visame pasaulyje yra įkurtos sveikatinimo įstaigos. Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuras yra pasirašęs sutartis su Neringa, Palanga, Kretinga", - vardijo J. Asadauskienė.
Ji yra samprotavusi, kad senosioms Europos šalims prireikė dešimtmečių tam, kad visuomenė išsivaduotų nuo žalingų įpročių.
"Rezultatų norime šiandien ir dabar. Toks trumpalaikių pergalių siekimas visą pasaulį nuvedė į akligatvį. Viena akcija, kaip ir viena piliulė, - negydo. Reikia laiko", - komentuodama VSB veiklą teigė J. Asadauskienė.
Jaučiasi reikalingi
Laikinai uostamiesčio VSB direktorės pareigas einanti Ineta Pačiauskaitė mūsų dienraščiui teigė, kad "šiaurietiškas" vaikščiojimas - fizinio aktyvumo skatinimas.
"Tas metodas daugiausiai skirtas žmonėms po traumų, tačiau ir sveikiems tinka. Yra tam tikra tokio vaikščiojimo technika, neapmokytas žmogus nepasieks maksimalaus rezultato. Mes pasikvietėme sertifikuotą dėstytoją, jis trenerių mokymus vykdo, dirbama su kineziterapeutais. Mes juk dirbame tik pirmus metus, tad po akcijų analizuosime, kas žmonėms patiko, o kas ne. Visuomenei parodysime, kad esame reikalingi. Dabar, tik po metų veiklos, rezultatų nebus įmanoma matyti, reikia trejų, ketverių, penkerių metų", - teigė I. Pačiauskaitė.
Ji pabrėžė, kad ligų gydymas kainuoja nepalyginti brangiau, nei pačių ligų profilaktika.
"Vakarų Europoje visuomenės sveikatos biurų veikla pasitvirtino. Ši praktika taikoma ir Lietuvoje. Analizuojame situaciją, kuriose srityse visuomenėje kyla daugiausiai problemų dėl sveikatos. Organizuojame ir ateityje organizuosime seminarus, mokymus. Pavyzdžiui, šiais metais bus rengiami seminarai nėščioms moterims, tėveliams", - pasakojo VSB atstovė.
Jos teigimu, iš miesto biudžeto skiriami šimtai tūkstančių daugiausiai atitenka mokyklose dirbančioms slaugytojoms išlaikyti. Biuro veiklai skiriama 120 tūkst. per metus. Sveikatos apsaugos ministerija šiais metais atseikėjo 150 tūkst. litų.
"Sveikatos biurai reikalingi"
Artūras SKIKAS, sveikatos apsaugos viceministras
Negalima kelti klausimo, ar biurų veikla pasitvirtino, nes dauguma jų buvo įsteigti tik pernai. Biurams jau šiais metais formuojamos užduotys: mokymų, seminarų, akcijų rengimas, informacijos rinkimas apie sergamumą, sveikos gyvensenos, mitybos propagavimas. Biurai užsiims ir triukšmo prevencija, stebėsena. Mokyklų slaugytojos taip pat "nebekybos" ore, o dirbs biurų sudėtyje. Europos praktika parodė, kad tokie biurai yra žmonių sveikatinimo variklis, tarpinė grandis tarp bendruomenės ir vietos politikų sveikos gyvensenos propagavimo atžvilgiu. Dauguma politikų dar nesupranta, kas yra visuomenės sveikata. Jie mano, kad tai lova, ligoninė, ir nenori girdėti, ką mes sakome. Ir iš Klaipėdos politikų teko girdėti įvairius ne itin malonius komentarus. O juk nuo nesveikų dalykų atsiranda ir socialinės, sveikatos bėdos. Kalbant apie finansavimą, kitais metais jis bus mažesnis, biurų darbuotojams bus sunkiau verstis, nei šiemet. Ir taip biuruose dirba palyginti mažai žmonių, tačiau artimiausioje ateityje jų nedaugės.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą