Vladimiras Ryžkovas: Lietuvai nereikia bijoti karinės Rusijos agresijos

Vilniuje tarptautiniame parlamentiniame susitikime dalyvavęs Rusijos politikas interviu BNS tvirtino, kad iš Maskvos Lietuva daugiausia gali baimintis ekonominių sankcijų.

V. Ryžkovo nuomone, stipriausio Rusijos opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudymu Kremlius siekia įbauginti visus savo kritikus.

– Jūsų požiūriu, kokią žinią norėta pasiųsti pasauliui B. Nemcovo nužudymu?

– Nemanau, kad norėta ką nors pranešti pasauliui. Manau, kad Rusijai.

Mano galva, ši akcija skirta įbauginti. Stalinas Rusijoje ne kartą naikino visą valdžios viršūnėlę, po to 1953 metais į valdžią atėjęs Nikita Chruščiovas sušaudė Beriją, ir nuo to laiko gyvavo nerašytas paktas, kad elitas fiziškai nenaikina vienas kito. Dėl to N. Chruščiovas išėjo į pensiją, Michailas Gorbačiovas išėjo į pensiją ir niekas nieko nelietė.

Pirmą kartą per 60 metų nužudė žmogų, kuris buvo Rusijos vicepremjeras. Tai visiškai siaubinga istorija.

Manau, kad pagrindinė idėja buvo parodyti, jog (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino kritikai privalo bijoti. Bijoti ne tik dalyvauti politikoje, bijoti kalbėti, kritikuoti, bet jie turi jausti fizinę baimę. Bet kuriam žmogui, kuris aršiai kritikuoja V. Putiną, kyla fizinio susidorojimo grėsmė – manau, tai buvo pagrindinė žinia.

– Tačiau juk Rusijos prezidentas V. Putinas šalyje turi didžiulį visuomenės palaikymą, o opozicija gana silpna. Kam jam reikia ką nors gąsdinti?

– Jis populiarus lyderis, bet jis turi smarkiai pažeidžiamų vietų. Pavyzdžiui, jeigu Ukrainoje karas užsitęs ir bus siunčiami į Rusiją žuvusių karių karstai, kaip buvo Afganistane, karas tada tapo labai nepopuliarus. Jis to bijo. Jis bijo, kad bus paskelbtos karių kapų fotografijos, paviešintos istorijos, kas ką kada nužudė. Jis to bijo, o opozicija tai pasakoja. Dėl to jam kelia grėsmę.

Kita grėsmė – ekonomika. Dabar Rusijos ekonomika yra itin prastos būklės ir kasdien blogėja. Opozicija, kuri kalba apie tai ir sako, kad to priežastis prezidento politika, jo klaidos, jo aplinkos korupcija, kelia grėsmę.

Trečia pažeidžiama vieta – jo draugai. Daugelis jo draugų tapo milijardieriais, tokie kaip G. Timčenka, A. Rotenbergas, J. Kavalčiukas. Jie pradėjo būdami smulkūs verslininkai, bet dėl to, kad yra Putino draugai, dabar turi gigantiškus verslus. Opozicija apie tai irgi pasakoja žmonėms.

Taip, opozicija Rusijoje silpna, bet ir prezidentas turi silpnų vietų. Jeigu opozicija apie tai pradės pasakoti, jis turės rimtų problemų.

Daugiausia apie tai pasakojo B. Nemcovas. Jis daugiausia kalbėjo apie korupciją, apie karą ir B. Nemcovas labai profesionaliai kalbėjo apie ekonomiką. Būtent tuo jis buvo pavojingas.

– Sakėte, kad B. Nemcovo nužudymas pataikė tiesiai į Rusijos opozicijos širdį. Kas, Jūsų nuomone, galėtų jį pakeisti?

– Niekas. Įsivaizduokite, jeigu jūsų šalyje prieš 25 metus nebūtų A. M. Brazausko ar V. Landsbergio, istorija galėjo kažkaip kitaip pasisukti. Yra didelio kalibro žmonės, Borisas buvo unikalus, dėl to mūsų atsakas į šį nužudymą pirmiausia yra toks, kad mes reikalaujame ištirti šį nusikaltimą. Mūsų netenkina, kad įvardijo konkrečius, (Čečenijos prezidentui Ramzanui) Kadyrovui artimus žmones ir pasakė, kad užsakovo nebuvo. Mes tuo netikime.

Netikime, kad tie žmonės galėjo nužudyti B. Nemcovą be įsakymo. Reikia atsakyti į klausimą, kas davė įsakymą žudyti.

Antra, mes dar labiau koordinuosime savo pastangas. Negalėsime pakeisti B. Nemcovo, bet galėsime labiau veikti kartu.

– Užsiminėte, kad netrukus išgirsime apie Jūsų bendradarbiavimą su Andrejumi Navalnu. Ką turėjote galvoje?

– Į tai atsakyti dar nesu pasirengęs, tačiau bus susitikimai, bendri aptarimai, bendros strategijos kūrimas. Tai bus tikrai artimiausiu metu.

– Kiek realu, kad Rusijos opozicija po trejų metų iškeltų bendrą kandidatą į prezidentus?

– Apie tai kalbėti per anksti. Prezidento rinkimai bus dar tik po trejų metų, per tiek laiko bet kas gali nutikti. Be to, neaišku, ar išvis opozicija galės dalyvauti tuose rinkimuose.

– Ar nėra grėsmės, kad pagrindiniai Rusijos opozicijos veikėjai išvyks iš šalies?

– Dalis jau išvyko. Štai Garis Kasparovas, kuris patyrė didelį spaudimą, buvo priverstas palikti Rusiją, dabar gyvena JAV. Regis, jis jau trejus metus nebuvo Rusijoje.

Jeigu augs fizinio susidorojimo pavojus, manau, kad daugeliui teks išvažiuoti.

– Kuo Vakarai galėtų padėti Rusijos opozicijai?

– Niekuo negali padėti. Mes turime viduje problemas spręsti patys.

Ko reikia iš Vakarų? Reikia, kad jie laikytųsi atviros pozicijos, atvirai kalbėtų apie problemas – apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje, apie B. Nemcovo nužudymo tyrimą, apie korupciją, kad baustų korumpuotus rusų politikus ir pareigūnus, Europoje priimtų vadinamąjį Magnickio aktą, kovotų su pinigų plovimu, atvirai kalbėtų apie teritorinio vientisumo pažeidimą Ukrainoje, kalbėtų, kad karas Ukrainoje nepriimtinas.

Mums nereikia Vakarų pagalbos. Vakarai tiesiog privalo turėti aiškią ir vieningą poziciją. Tada tai galės padėti Rusijai keistis iš vidaus.

– Mūsų politikai tvirtina, kad Lietuva patiria realią Rusijos užpuolimo grėsmę. Jūs tokią grėsmę įžvelgiate?

– Manau, kad nėra tokios grėsmės, nes Rusijos ekonominė padėtis labai silpna. Karas Ukrainoje reikalauja daug išlaidų, silpnina šalies ekonomiką. Manau, kad ekonominė padėtis neleis vykdyti agresiją.

Tai pagrindinis faktorius. Be to, Rusijai taikomos Vakarų sankcijos veikia, kas ką bekalbėtų. Svarbiausia, kad vadinamosios V. Putino kompanijos negali skolintis užsienyje, refinansuoti savo skolų. Jiems tai didelė problema.

Dėl to dabar, atrodo, net Ukrainoje norima tą konfliktą užšaldyti, nes tai reikalauja itin didelių išlaidų.

– Tuomet ko Lietuva, visas Baltijos regionas turėtų baimintis iš Rusijos pusės?

– Esate ne kartą patyrę Rusijos ekonomines sankcijas. Pavyzdžiui, kai Mažeikiams naftos tiekimą išjungė. Man atrodo, kad dabartinė Rusijos valdžia linkusi spaudimui panaudoti ekonominius svertus, kontrsankcijas, kai lietuviško sūrio, grietinės, pieno nėra Rusijos rinkoje. Manau, gali būti taikomos panašios ekonominės priemonės.

***

V. Ryžkovas yra istorikas, liberalios krypties politikas, vienas Rusijos opozicijos veikėjų. 1995 metais jis buvo išrinktas į Rusijos Dūmą, ėjo vicepirmininko pareigas, vadovavo frakcijai. Dūmoje dirbo iki 2007 metų. Dabar V. Ryžkovas dėsto Aukštojoje ekonomikos mokykloje, yra keleto leidinių apžvalgininkas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.