Situacija
Klaipėdietė Vilija Bartašiūtė neteko teisės po santuokos vadintis jos vyro pavarde Rudis. Klaipėdos apygardos teismas patenkino uostamiesčio Civilinės metrikacijos skyriaus apeliacinį skundą ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo klaipėdietei buvo leista po santuokos suteikti jos vyro pavardę su vyriškos formos galūne - Rudis.
Tokį sprendimą apygardos teismas priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais lietuvių kalbos vartosenos dokumentais.
Teismų karuselė
Pavasarį į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (CMS) kreipėsi būsimieji sutuoktiniai Vaidas Rudis ir Vilija Bartašiūtė. Pateiktame prašyme įregistruoti santuoką klaipėdietė norėjo, kad po registracijos jai būtų suteikta vyriška pavardė Rudis.
CMS vedėja Gražina Misevičienė atsisakė suteikti pageidaujamą pavardę motyvuodama tuo, kad klaipėdietės norui prieštarauja LR įstatymai.
V. Bartašiūtė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Moters prašymas buvo patenkintas. Tačiau su tokiu teismo nutarimu nesutiko Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri apeliacine tvarka apskundė sprendimą Klaipėdos apygardos teismui.
Po beveik metus trukusio teismų maratono apygardos teismas atmetė V. Bartašiūtės prašymą. Klaipėdietė negalės vadintis pavarde su vyriškos formos galūne. Motyvas - tai draudžia daryti LR Valstybinės kalbos įstatymas.
G. Misevičienės teigimu, Klaipėdos apylinkės teismas, leisdamas moteriai po santuokos vadintis Rudis, netinkamai pritaikė Civilinio Kodekso vieną iš normų, kurioje rašoma apie sutuoktinių teisę pasirinkti pavardę.
"Civilinės būklės aktų įrašai turi būti įrašomi lietuvių kalba, o vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Taisyklėse nurodyta, kad ištekėjusi moteris turi teisę pasirinkti vyro pavardę moteriška forma arba prie vyriškos pavardės formos kamieno pridedant moteriškos giminės -ė. Pavyzdžiui, V. Bartašiūtė galėjo pasirinkti Rudienės arba Rudės pavardę", - sakė CMS vedėja.
Taisyklėse buvo spragų
CMS vedėja prisiminė, kad prieš kurį laiką, Teisingumo ministerijos patvirtintose "Asmens vardo, pavardės tautybės keitimo" taisyklėse buvo punktas "ir kitais atvejais", leidęs interpretuoti valstybinės kalbos normas.
Šiuo punktu pasinaudojo ir žurnalistė Aurelija Simutis, kuriai prašant buvo suteikta vyriška pavardė.
"Taisyklėmis buvo akivaizdžiai piktnaudžiaujama. Vilniuje lietuvis vedė užsienietę ir pasiėmė jos pavardę. Tuomet sutuoktinio tėvas užsimanė sūnaus pavardės, motyvuodamas, jog jo situacija ir yra "tas kitas atvejis". Naujos taisyklės nebeleidžia piktnaudžiauti įstatymais, nes prieštaras kėlęs punktas yra išbrauktas", - kalbėjo G. Misevičinė.
Po Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, nemažai planuojančių susituokti jaunų žmonių, CMS prašė to paties, ko ir V. Bartašiūtė. Vyriškų pavardžių norėjo poros, išvykstančios gyventi į užsienį.
CMS vedėja sako nesuprantanti, kodėl lietuviams kyla poreikis keisti jau nusistovėjusias pavardžių darybos taisykles. Valdininkės teigimu, Lietuva - ne vienintelė pasaulyje šalis, kurioje skiriasi moteriškos ir vyriškos pavardės, todėl nederėtų kalbėti, esą šioje šalyje įstatymai yra absurdiški.
Be to, V. Bartašiūtė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka per 3 mėnesius apskųsti Klaipėdos apygardos sprendimą, uždraudusį jai naudotis vyriška pavarde.
Vaida ZUBRAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą