„Galiu tik pasakyti, kad prie mūsų sienų tokių pratybų, su tokiu karių skaičiumi ir tokia ginkluote nėra buvę“, - BNS Seime po komiteto posėdžio ketvirtadienį sakė V.Bakas.
Lietuvos karinė žvalgyba turi tikslius duomenis apie planuojamų pratybų mastą, tačiau, pasak jo, šie skaičiai yra įslaptinti.
V.Bakas tvirtino, jog prašys žvalgybos institucijų pateikti šią informaciją kasmet viešinamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime: „Aš manyčiau, kad šitie skaičiai turi būti žmonėms atskleisti“.
Politikas pridūrė, kad „Zapad 2017“ bus puolamojo pobūdžio pratybos.
„Vienareikšmiškai. Rusijos politinis elitas visas pratybas, kurias modeliuoja prie mūsų sienų, modeliuoja ne tik tam, kad pramankštintų kariams raumenis. Yra modeliuojami įsiveržimo scenarijai į Baltijos šalis“, - sakė V.Bakas.
Po ketvirtadienį vykusio NSGK posėdžio Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis teigė, jog „Zapad 2017“ šiemet bus pagrindinis iššūkis Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Anot pareigūnų, anksčiau vykusių „Zapad“ pratybų metu taip pat buvo treniruojamasi okupuoti pietinę Lietuvos dalį, taip NATO valstybėms užkertant vienintelį sausumos kelią į Baltijos šalis. Rusija taip pat kaltinta nepateikus realių skaičių apie šiose pratybose dalyvavusius karius ir techniką.
Paskutinį kartą pratybos „Zapad“ vyko 2013 metais. Anot Maskvos ir Minsko, šiose pratybose dalyvavo apie 10 tūkst. karių.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą kasmet rengia Valstybės saugumo departamentas ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.
Pagrindinis iššūkis šiemet
Pagrindinis iššūkis nacionaliniam saugumu šiemet bus Baltarusijoje ir Rusijoje rengiamos pratybos „Zapad 2017“, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.
Jis perspėjo dėl šių pratybų masto ir to, kad šios pratybos paprastai būna nukreiptos prieš NATO, nors konkrečių duomenų apie vyksiančius mokymus nepateikė.
„Aš manau, kad pagrindinis dalykas tai tas „Zapad“ (...) tiek kaimyninėje Baltarusijoje, tiek pačioje Rusijoje, tiek pas mus pačius ant sienų“, - žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė D.Jauniškis, dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
„Mes gi turime iš viešosios erdvės duomenų ir apie tuos vagonus užsakytus, ir karių dislokavimą, skaičius pateikiamus. Tas dalykas neramina, mastai ir pati kryptis, nes visada tas „Zapad“ yra didelis klausimas. Šiais metais mes turime stebėti, į kurią pusę jis krypsta“, - pridūrė jis.
D.Jauniškio teigimu, žvalgyba turės stebėti, ar pratybos bus gynybinio, ar puolamojo pobūdžio. VSD direktorius sakė, jog šie mokymai kelia nerimą, nes jie visada būna „nukreipti į Vakarų pusę“.
Jis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ketvirtadienį pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Pasak D.Jauniškio, per metus šios grėsmės pasikeitė menkai.
„Nieko naujo per daug nėra tose grėsmėse, bet aš siūlau palaukti viešos ataskaitos. Nemanau, kad siurprizų bus, situacija pakankamai stabili“, - tvirtino VSD direktorius.
Pernykščiame žvalgybos tarnybų parengtame dokumente buvo nurodyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Rusijos imperinės ambicijos, agresyvi užsienio politika, pasirengimas naudoti karinę jėgą, ypač aktyvi prieš Lietuvos interesus nukreipta žvalgybinė veikla, priešiška informacinė politika, pastangos kurstyti Lietuvos tautinių bendruomenių priešiškumą Lietuvos valstybei.
Anot pareigūnų, anksčiau vykusių „Zapad“ pratybų metu buvo treniruojamasi okupuoti pietinę Lietuvos dalį, taip NATO valstybėms užkertant vienintelį sausumos kelią į Baltijos šalis. Rusija taip pat kaltinta nepateikus realių skaičių apie šiose pratybose dalyvavusius karius ir techniką.
Paskutinį kartą pratybos „Zapad“ vyko 2013 metais. Anot Maskvos ir Minsko, šiose pratybose dalyvavo apie 10 tūkst. karių.
Rašyti komentarą